Lenkijos vyskupų konferencijos vadovybė laikinai uždraudė garsiausiam šalies egzorcistui, jėzuitui Aleksandrui Prosackiui eiti kunigo pareigas, skaityti paskaitas katalikiškam universitete ir pasisakyti žiniasklaidoje.
Kaip tvirtina dienraštis „Super Express“, 57 metų filosofijos profesorius, daugybę metų varęs piktąsias dvasias iš mirtingųjų ir mokęs tai daryti kitus kunigus, pats tapo velnio auka.
Keli kunigai dienraščiui anonimiškai esą patvirtino, kad per vieną egzorcizmo seansą velnias iš ligonio kūno greičiausiai perbėgo į A.Prosackį, ir šį dabar naktimis tampo ir muša iki sąmonės netekimo.
Be to, A.Prosackis dienomis esą ėmė propaguoti Vatikano nepripažįstamus Dievo apsireiškimus, o jo paskaitos ir rašiniai ėmė kelti ne tiek baimę, kiek susidomėjimą šėtonu.
Kai kurie A.Prosackio mokiniai egzorcistai net ėmė spėti, jog šėtonas galėjo prasiskverbti į profesoriaus sielą šviesos angelo pavidalu, nes šis ėmė girtis įgavęs angelo apsaugą.
Įtarimus, kad garsiausią Lenkijos egzorcistą galėjo užvaldyti velnias, padidino ir paslaptingas Jėzuitų ordino atstovo spaudai Jakubo Kolaczo komentaras.
Pastarasis „Super Expressui“ pareiškė, kad A.Prosackis garsėjo kontraversiškomis pažiūromis, tačiau ne jos nulėmė uždėtus draudimus. Pastarieji esą buvo skirti linkint jam pasveikti.
Dvidešimt knygų apie neigiamą šėtono veiklą parašęs bei dviejų tomų egzorcizmo enciklopediją sudaręs M.Prosackis gimė ateistų šeimoje, ir kunigu tapti nusprendė metęs violončelės studijas Muzikos akademijoje.
Klasikinę muziką, Antikos ir šių dienų filosofiją išmanančiam A.Prosackiui buvo prognozuojama didelė karjera bažnyčioje, tačiau jisai nusprendė tapti egzorcistų mokytoju.
A.Prosackis tapo dviejų tarptautinių egzorcistų susivienijimų aktyvistu ir ėmė rengti egzorcistų stovyklas Lenkijoje.
Būtent jo dėka per pastaruosius penkiolika metų Lenkijoje egzorcistų padaugėjo nuo keliolikos iki 120. Prieš metus pradėtas leisti žurnalas „Egzorcistas“ netikėtai tapo labai populiarus, ir tai, anot savaitraščio „Wprost“, ėmė gąsdinti vyskupus.
Juolab, kad egzorcistai ėmė ignoruoti vyskupų perspėjimus vengti viešumo, ir kiekvieną besikreipiantį visų pirma siųsti pasitikrinti pas psichiatrą. Pernai egzorcistai oficialiai velnią varė tik iš penkių šimtų žmonių, tačiau manoma, kad vykdė žymiai daugiau egzorcizmo seansų.
Vyskupams kilo įtarimų, kad siekdami išpopuliarinti savo žurnalą bei paslaugas, egzorcistai ėmė perdėtai gąsdinti tikinčiuosius. A.Prosackis ėmė skleisti idėją, kad velnias yra įsikibęs į kiekvieną žmogų, ir tik gilus tikėjimas bei egzorcistai gali padėti išvengti patekimo į pragarą.
A.Prosackio pasisakymai, kad knygos apie Harį Poterį buvo parašytos velnio nurodymu ir kad homeopatai, chiromantai ar roko muzikos klausytojai yra apsėsti šėtono, ėmė daryti žalą bažnyčiai, nes iš tokių tvirtinimų juokėsi net kiti kunigai.
Draudimas jėzuitui A.Prosackiui eiti savo pareigas apaugo gandais, ir iki galo nėra žinoma ar jį patį apsėdo šėtonas ar tokiu būdu vyskupai panori sutramdyti kunigų egzorcistų savivalę.
