Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nenustatytas įstatymų leidėjo įsipareigojimas kompensuoti 2010 metais sumažintas tėvystės pašalpas, teisė į kurias įgyta iki jų sumažinimo, viršijančias naują (sumažintą) maksimalų kompensuojamojo uždarbio dydį, neprieštarauja Konstitucijai, pažymi KT.
Nutarime pažymėta, kad tėvystės socialinio draudimo pašalpos yra vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų, t. y. tėvystės atostogų, metu teikiama tikslinė terminuota finansinė parama, siejama su konkrečiu vaiko auginimo ir auklėjimo namuose laikotarpiu (vienu mėnesiu nuo jo gimimo) ir priklausanti nuo valstybės bei visuomenės išgalių.
Nutarime konstatuota, kad šis tėvystės pašalpų sumažinimas nevertintinas kaip diskriminacinis, juo nepaneigta pagal įstatymą įgytos teisės į tėvystės pašalpą esmė. Taigi dėl tėvystės atostogų metu teikiamos finansinės paramos prigimties, terminuoto pobūdžio ir tikslinės paskirties įstatymų leidėjas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai mažindamas šios paramos dydį taip, kad nebūtų paneigta teisės į šią paramą esmė, pagal Konstituciją neturi pareigos nustatyti jos kompensavimo.
Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad paskirtos motinystės pašalpos (skiriamos ir išmokamos iš karto už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį) pagal minėtą įstatymą nei nuo 2010 m. sausio 1 d., nei nuo 2010 m. liepos 1 d. asmenims, įgijusiems teisę į šią pašalpą iki šių datų, nebuvo sumažintos, nutraukė bylos dalį dėl šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies tiek, kiek, pasak pareiškėjo, joje nenustatytas sumažintų paskirtų motinystės pašalpų kompensavimas, atitikties Konstitucijai.
Ši byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
