- Pone Paulauskai, kaip vertinate prezidentės patarėjos pasisakymą?
- Ryškėja gynybos linijos. Labai aiškiai matosi, kad nutekino informaciją. Iš pasisakymo reikia suprasti šito fakto pripažinimą. Tačiau neigia, kad matė pažymą. Antra, jinai paminėjo, kad veikė viena. Reziumuojama, kad tai galėjo būti prezidentės nurodymu, o jinai pabrėžia, kad to nėra. Ir pastebėjimas, jog nenori, kad prezidentė dalyvautų rinkimuose. Jinai jau dalyvauja.
Tas, kas stebi prezidentės veiklą turbūt supranta, kad jinai nėra oficialiai pareiškusi, bet jau pradėjusi rinkiminę kampaniją.
- Pone Sadeckai, ar šitas pasisakymas galėjo būti kitoks?
- Mano teko garbės būti A.Brazausko patarėju. Demokratinėse valstybėse yra nerašyta taisyklė, kad patarėjas visuomet turi būti savo vadovo pusėje, jį pridengti. Nieko stebėtino, tik gal kad ji išsako savo pilietinę poziciją. Pasakė ir kaip valstybės tarnautoja, ir kaip žmogus.
A.Anušauskas: Aš nemačiau nei jos parodymų, nesu susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Visi vertinimai yra išvestiniai ir politiniai. Ir ji turi teisę gintis, ir prezidentė turi teisę išsakyti savo nuomonę. Bet kokiu atveju, mes turime pasitikėti teisėsauga ir palaukti. Spaudimas buvo daromas žurnalistams, ir dabar daromas teisėsaugai.
- Ar šiuo atveju Prezidentūra nedaro spaudimo savo pasisakymais?
A.Anušauskas: Istorijoje vienaip ar kitaip taškai bus sudėlioti. Aš būčiau linkęs vertinti pažymos turinį. Dalį žinojom, dalies negalėjom nuspėti. Tai, kas organizuojama iš kaimyninės valstybės, yra aktualūs dalykai, kuriems neturime pasiūlyti jokių atsakomųjų veiksmų.
A.Paulauskas: Ta pažyma nieko naujo nepasako. Toks įspūdis, kad surinko iš visur ir sumetė į vieną krūvą. Vienintelė nauja žinia buvo, kad prieš prezidentę ruošiamas atsakas ar puolimas. Kam šito reikėjo ir kas tą organizavo?
A.Anušauskas: Savo laiku buvo vienas ikiteisminis tyrimas, dėl galimo informacijos nutekinimo iš uždaro komiteto posėdžio. Bet mes nepatvirtinom, kokiu pavidalu ta informacija pasirodė ir ar iš viso buvo. Jeigu kažkas ir sutampa, tai laikykim tai posėdžiams, kuriuose sprendžiami šitie klausimai.
- Pone Paulauskai, Jūs iš karto pasakėte, jog pažyma nutekėjo iš Prezidentūros. Ar patarėjos išėjimas į viešumą nereiškia, kad Prezidentūra kyla į mūšį ir bet kokiomis priemonėmis bandys išvengti atsakomybės?
- Galima ir tokias išvadas padaryti. Per daug viešumoje buvo sukelta klausimų. D.Ulbinaitės pavardė buvo ne kartą minėta, tai ji ir pasako, kad buvo supažindinta su informacija.
Čia yra žodžių žaismas – informacija ir pažyma. Reikia skirti juos. Po jais slepiasi teisinė kvalifikacija. Ji iš esmės pasako, kad iš anksto gavo informaciją, bet neatsako, kada buvo įrašas padarytas, kuriame ji komentuoja pažymą. Ir dar daug tokių sutapimų, kurie leidžia daryti išvadas, jog čia buvo suorganizuota.
- Pone Sadeckai, ar čia esmė, kas kada išsiuntė? Ar reiktų kalbėti, kokią informaciją gavo pradžioje?
- Mes labai politizuojam. O reikia atsakyti, ar buvo tai padaryta, ar nebuvo. Mes viską suvedam į partinius interesus. Man būnant komiteto pirmininku buvo nutekinta slapta informacija, aš neminėsiu pavardėmis, kas tai padarė. To negali Lietuvoje būti, nes mes nežinom, kur ta informacija eina. Gerai, jeigu į viešumą, o jeigu kur nors kitur? Turi būti duotas labai aiškus atsakymas.
- Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija pareiškė, kad nenagrinės prašymo dėl VSD slaptumo, nes tai ne jos kompetencija. Kaip suprasti?
A.Paulauskas: Kiekviena komisija ar institucija dirba pagal įstatymą, kuris nustato kompetenciją. Tokios funkcijos, atlikti ekspertinį tyrimą, nepatikėta šiai komisijai.
- Bet prokurorai žinojo į ką kreipėsi?
A.Paulauskas: Ir prokurorai gali suklysti.
A.Sadeckas: Labai gerai, kad komisija taip pasakė. Reiškia, ji nepateko į visą aštrumą. Komisija protingai ir blaiviai pasielgė.
A.Anušauskas: Tokio precedento nebuvo, prokurorai turėtų kreiptis į VSD, kuriame būtų jų pačių sudaryta komisija.
- Kas dabar turi atsakyti į klausimą, ar pažyma buvo slapta, ar ne?
A.Sadeckas: O ką tai pakeistų?
A.Paulauskas: Kalba eina apie informaciją.
A.Sadeckas: Tuo laiku ji buvo slapta. Daug kas pas mus tampa neslapta po to. Praeina laikas ir nuima slaptumą. Tas, kas nutekino, žinojo ką daro. Jinai dabar išlikusi slapta.
- Tai ką aiškinasi teisėsauga? Statusas to asmens priklausys nuo to, ar nutekino slaptą informaciją, ar ne?
A.Paulauskas: Tai labai svarbu, veiksmai kvalifikuojami pagal to asmens subjektyvų suvokimą. Jeigu paskelbi informaciją, kuri yra slapta, tai turėjai suvokti, kad ji buvo slapta. Gali būti, kad bus kaltinama dėl pasikėsinimo. Bet čia yra niuansai, nusikaltimo kvalifikavimai, nenoriu dėstyti. Prokurorai padarė pauzę ir laukia lengvinančių aplinkybių.
A.Sadeckas: Tai jas galima labai paprastai padaryti.
- Kas būtų tos lengvinančios aplinkybės?
A.Paulauskas: Pažymos slaptumo perkvalifikavimas, žalos valstybei klausimas. Atitinkamai kyla klausimas, ar piktnaudžiavimas išlieka, ir t.t. Šitie niuansai yra labai svarbūs.
A.Anušauskas: Jeigu dokumentas buvo be grifo, kopija uždangstyta, atidangstyta, išrašas, tai žurnalistas negali žinoti, ar tai slapta, ar ne. Šitas aplinkybes turi nustatyti teisėsauga. Kaip viskas įvyko, kokiu kiekiu ir kaip atrodė visas procesas.
- Tai atsakomybės vis tiek nepavyks išvengti?
A.Paulauskas: Spėčiau, kad ne.
A.Sadeckas: Ne ta aplinka komentuoti, bet yra galimybės išvengti. Aš ne advokatas, bet pas tą žmogų galėjo atsidurti ir ne ta pažyma.
- Pone Paulauskai, ar Jums komitete buvo pasakyta, koks yra D.Ulbinaitės statusas šioje byloje?
- Ne. Dėl specialaus liudytojo statuso laidoje man pasakė Edmundas Jakilaitis.
- O ne komiteto kompetencija yra tai išsiaiškinti?
- Išsiaiškinti nebūtu sunku, bet ne čia yra mūsų tyrimo objektas. Ne mes tai darom, o Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokurorai.
A.Anušauskas: Politikai neturėtų aiškintis, koks kieno statusas, nes čia yra ikiteisminis tyrimas.
A.Paulauskas: Kituose tyrimuose įtarimai yra taip lengvai dalijami, net rimtų įkalčių neturint. O čia toks delsimas disonuoja su bendra praktika.
