Skandalas dėl slaptos informacijos atskleidimo įgavo naują pagreitį, kai pamažu ėmė tvirtintis pagrindinė versija, jog tai savireklamos tikslais padarė būtent Prezidentūra, rašo „Lietuvos rytas“.
Paaiškėjo, kad tyrimą prokurorų pavedimu atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kaip specialiąją liudytoją apklausė prezidentės patarėją D.Ulbinaitę.
Be to, Prezidentūroje pagal Generalinės prokuratūros kreipimąsi pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo slaptos informacijos nutekėjimo.
Gana miglotas teisiniu požiūriu specialiojo liudytojo statusas dažniausiai suteikimas tuomet, kai tam asmeniui rengiamasi pateikti oficialius įtarimus, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių delsiama tai padaryti.
Mat po aktyviai pradėto tyrimo teisėsauga staiga įjungė stabdžius.
Prokurorai nusprendė kreiptis į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją, kad ji paaiškintų, ar tikrai į viešumą patekusi informacija atitinka visiško slaptumo žymą.
Ką aiškino patarėja?
Tokia įvykių raida davė pagrindo spėlionėms, kad Prezidentūra, jos kontroliuojama prokuratūros vadovybė ir oficialūs pareigūnai minėtoje komisijoje siekia ne tik išsukti įkliuvusią D.Ulbinaitę, bet ir apskritai numarinti tyrimą.
Juolab kad ir Prezidentūros atstovai, ir generalinis prokuroras Darius Valys net viešai ėmė aiškinti, jog būtina nustatyti nutekėjusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos statusą: ar iš tiesų ji buvo verta žymos „slapta“.
Tuo metu tarp Seimo valdančiųjų pasklido kalbos, jog ir pati D.Ulbinaitė tyrėjams esą aiškino, kad perdavė žurnalistams ne pačią pažymą, o tik informaciją apie ją, kuri ne tik nebuvo slapta, bet ir neva ją buvo būtina paskelbti – valstybės labui.
Negana to, patarėja esą pripažinusi, kad tą naudingą valstybei darbą atliko su prezidentės žinia, ir taip ją irgi įklampinusi.
Anot „Lietuvos ryto“ šaltinių, STT atlikus ekspertizę esą paaiškėjo, kad VSD pažymos, kurioje kalbama apie galimas atakas prieš D.Grybauskaitę, tekstas ir naujienų agentūros BNS, skelbusios, jog matė pažymą, pranešimo tekstas skiriasi tik tuo, kad pastarajame nėra kelių žodžių iš pirmojo.
Narstė komitetas ir komisija
Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos nariai, vakar pasikvietę pareigūnus ir STT kratytus žurnalistus, aiškinosi, ar tokie veiksmai prieš žiniasklaidą buvo teisėti.
Jokių išvadų parlamentarai kol kas nesuformulavo. Tačiau jie dar kartą paklausinėjo VSD direktorių Gediminą Griną dėl pažymoje esančios ir skelbtos informacijos slaptumo vertinimo.
Komitetui ir komisijai vadovaujantys „darbietis“ Artūras Paulauskas ir socialdemokratas Darius Petrošius tvirtino, kad informacijos nutekintojų visiškai išsukti jau nebeįmanoma.
Pirmiausia, anot politikų, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos išvada teisiniu požiūriu gali būti netgi niekinė.
Kita vertus, nei komisija, nei prokurorai bet kokiu atveju esą negali nutekėjusios informacijos paskelbti visiškai vieša ir neslapta, o nuo pačios pažymos nutrinti slaptumo žymą.
Atsakomybė – neišvengiama
„Net tuo atveju, jei nusikaltimas iš valstybės paslapties atskleidimo būtų perkvalifikuotas į lengvesnį, atsakomybė ir vienokios ar kitokios sankcijos vis tiek liktų“, – tvirtino A.Paulauskas.
Anot politiko, jam iškart buvo akivaizdu, kur reikia ieškoti kaltininkų, – Prezidentūroje.
O D.Petrošius teigė, jog informaciją nutekinęs asmuo vis tiek žinojo, kad ji slapta: „Visais atvejais galime kalbėti apie pasikėsinimą išduoti valstybės paslaptį.“
