Koks jis? Ar šalį valdytų dešinieji, ar kairieji, į šį klausimą atsakoma panašiai: politikai visomis bėdomis kaltina oponentus, o didžiausiais tautos globėjais laiko save.
Bet tikruosius valdančiųjų veiksmus diktuoja niūri tikrovė.
Tuo buvo galima įsitikinti ir vakarykščio biudžeto projekto svarstymo Seime metu.
Liūdniausia, kad vėl pristigo dalykinių diskusijų apie tikrąją šalies ekonominę būklę ir būdus ją pagerinti.
Vyriausybė, pirmiausia ją vadeliojančių socialdemokratų vadovybė, iš kailio nėrėsi, kad kitų valdančiųjų partijų atstovai šiukštu neteiktų papildomų siūlymų, kuriems reikėtų daugiau pinigų, nei suplanuota Finansų ministerijoje ir premjero kabinete.
Tai darydavo ir visos kitos prieš tai buvusios vyriausybės, kurioms toli gražu ne visada pavykdavo įtikinti tautos išrinktuosius mąstyti blaiviai. Nepavyko ir šiai.
Pasiūlymus didinti arba perskirstyti biudžeto išlaidas šiemet pateikė net 62 parlamentarai, o bendra jų pageidavimų suma siekia net 1,22 mlrd. litų.
Visus – ne tik politikų, bet ir įvairių institucijų, organizacijų bei piliečių – pageidavimus kaupti ir svarstyti turintis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jų gavo net už 2,1 mlrd. litų.
Pats komitetas Vyriausybei atsargiai pasiūlė svarstyti tik dėl papildomų kelių šimtų milijonų litų labiausiai apleistiems barams – kultūros ir meno darbuotojų algoms, policijai, socialinei sričiai, sveikatos apsaugai, žemės ūkiui.
Žinoma, visa tai – katino ašaros, palyginti su šių ar kitų jautriausių sričių reikmėmis, kurių negali patenkinti ir prognozuojamos 800 mln. litų didesnės negu šiemetės kitų metų pajamos.
Kone svarbiausia problema – virš šio biudžeto ir visos Vyriausybės kybantys Konstitucinio teismo (KT) sprendimai, išbrokavę ne vieną svarbų ekonominį buvusios dešiniųjų valdžios sprendimą.
Dabartinė valdžia ne tik turi atkurti ir galbūt net kompensuoti nukarpytas biudžetininkų algas, bet ir pensijas. Bet valdančiuosius, kurie teisinasi, kad pinigų užtektų tik mažiausioms (bet daugiausia uždirbančioms) grupėms, nepaliaujamai spaudžia opozicija.
Būtent konservatoriai vakar kairiesiems prikišo tai, ką prikiša nuolat – kad pastarieji neįvykdė savo rinkimų pažadų įvesti „socialdemokratinius” mokesčius, pirmiausia progresinius.
Tačiau dešinieji lyg ir pamiršo, kad patys būdami valdžioje ir desperatiškai ieškodami, kaip paprasčiausiu būdu kamšyti vis naujas skyles, irgi žadėjo įvesti progresinius ar kitokius „socialiai teisingus” mokesčius. Bet tebuvo užvirta politinė košė.
Pliekdami socialdemokratus, esą nesirūpinančius, kaip papildyti mažiausiai gaunančių kišenes, kurias, beje, patys ir patuštino, dešinieji buvo teisūs tik dėl vieno – kairieji prieš rinkimus iš tiesų žadėjo kokybiškai naujus, aktyvius mokesčių, socialinės, ekonominės politikos žingsnius, o dabar elgiasi kuo atsargiau.
Vakar tiek konservatoriai, tiek liberalai vienas po kito svaidėsi pasiūlymais, kaip lengvai paimti pinigų pensininkams ar kultūros ir meno darbuotojams – panašiai darydavo socialdemokratai arba „darbiečiai” būdami opozicijoje.
Taip pat buvo badoma pirštais į tai, kad net tos mokesčių pertvarkos, kurių drįso imtis ši valdžia, esą labai abejotinos. Antai liberalų lyderis E.Masiulis aiškino, kad net pusę iš 800 mln. papildomų litų planuojama surinkti vien apribojant mokestinių nuostolių perkėlimą, kitaip sakant, verslo plėtrą apskritai.
Neliko skolingi ir valdantieji. Premjeras A.Butkevičius pasiūlė dešiniesiems atgailauti, užuot dabar moralizavus ir šaukus: „Pinigų yra!”
Buvo priminta, kad patys konservatoriai chaotiškais ir primityviais skylių kamšymo bei karpymo veiksmais gniuždė krizės prislėgtą ekonomiką, kartu suteikė pagrindo didžiuliu galvos skausmu dabartinei valdžiai tapusiems KT sprendimams.
Vyriausybei ir socialdemokratams tenka gintis ne tik nuo opozicijos, kuri neturi realios galios, ar prezidentės, vėl paraginusios kuo greičiau kompensuoti pensijas.
Savo žaidimą vėl ėmė žaisti Darbo partija, vakar pateikusi Seimo nutarimo projektą, įpareigojantį Vyriausybę sumažintas pensijas pradėti kompensuoti nuo kitų metų vidurio ar net anksčiau.
Tokį nutarimą ypatingos skubos tvarka, netgi nusižengdami Seimo statutui, palaimino kone šimtas parlamentarų, nė vienam necyptelėjus prieš. Iš tiesų, kuris politikas galėtų elgtis savižudiškai ir tam nepritarti?
Socialdemokratus tylomis raukytis vertė ir tretieji koalicijos broliai – „tvarkiečiai”. Jie iš esmės pritarė opozicijos kritikai dėl mažiausiai uždirbančių biudžetininkų, pensininkų, progresinių mokesčių ir netgi pareiškė siūlantys nevykdyti KT sprendimų.
Ar tokie koalicijos partnerių pasistaipymai reiškia, kad gruodžio pradžioje planuojamas priimti biudžetas gali buksuoti? Vargu.
Galima taukšti, ką nori, bet konservatorių paliktame plyname lauke vaisius brandinantys medžiai išaugs dar negreit. Todėl šį kartą valdančiųjų teisinimasis „objektyvia tikrove” – ne iš piršto laužtas.
