Gal ne taip demonstratyviai ir ne tiek trotilo sunaudoti, kaip sprogdinant senąjį Panemunės tiltą, tačiau tiesiog nušluoti senus daugiabučius nuo žemės gal būtų ir gerai. Kad miesto vaizdo negadintų ir jų gyventojams infarktais negrasintų. Merui ir kitiems politikams, kurie noriai dalyvauja įvairiausiose iškilmėse, be kita ko, tai būtų dar viena įspūdinga pramoga.
Tačiau kai kurie senų namų gyventojai, išgirdę apie A.Kupčinsko užmojus, tada žegnojosi: kur jiems reiks su visa manta dėtis. Miesto valdžia laisvų butų sako neturinti, o eilėje jų jau laukia 4 tūkst. žmonių. Pinigų naujiems būstams statyti taip pat nėra. Belieka renovacija?
Kaune yra apie 5 tūkstančius daugiabučių. Jiems visiems atnaujinti reikėtų 4-5 milijardų litų. Gauti tiek lėšų – misija neįmanoma. O kauniečiai ir šiaip nepuola džiaugtis renovacija, ypač tie, kurie gauna už šildymą kompensacijas ir ramiai gyvena. Kam porą dešimtmečių mokėti už būsto atnaujinimą, jei ir taip už šilumą bute kažkas sumoka?
Tačiau šią savaitę gavę pirmąsias sąskaitas už šildymą, kai kurie miestiečiai ne tik griebėsi vaistų, bet ir puolė dairytis, ar kur nors pakaunėje neparduodamas kad ir suklypęs namas. Esą geriau kasdien krosnį pačiam kūrentis, nei gyventi, pavyzdžiui, brangiausiai Kaune kainuojančiame Sąjungos aikštės 10-ajame daugiabutyje. Čia šildymo sąskaitos kasmet muša rekordus.
Tiesa, kai kurie šio daugiabučio gyventojai įsigudrino savo butus išnuomoti ir tokiu būdu brangiai kainuojantį jų išlaikymą užkrauti kitiems. Tinkamiausi nuomininkai – studentai, ypač iš provincijos atvykę jauni žmonės.
Ne visi susipranta į praėjusios žiemos sąskaitas pažiūrėti, o norint prognozuoti šildymo kainų tendencijas neužtenka politikų prognozių pasiklausyti – valdžioje esantiems kainos visada mažėja, o opozicionieriai jomis lietuvius gąsdina lyg raganos vaikus pasakose. Todėl nenuostabu, jei ne vieną jauną nuomininką jau šią savaitę gali ištikti šokas.
Vargu ar kas nors ginčytųsi, kad šiemet spalis buvo šiltas. Šildymo sezonas Kaune taip pat pradėtas jau mėnesiui persiritus į antrąją pusę. Tačiau paaiškėjo, kad vos už 24 kvadratinių metrų būsto šildymą jo gyventojui 10-uoju numeriu pažymėtame Sąjungos aikštės daugiabutyje teks pakloti 126 litus. O kiek šiluma šiame būste kainuos viduržiemį?
Jei kraupsta mažų butų šeimininkai, tai kaip jaučiasi didesniuose gyvenantys? „Kauno energija“ suskaičiavo, kad 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymas spalį šiame name kainavo per 277 litus. Nors lapkričio mėnuo taip pat džiugina šiluma už lango, tačiau prognozuojama, kad sąskaitos turėtų būti bent dvigubai didesnės, nes šiluma tiekiama visą mėnesį, o ne pusę, kaip buvo spalį.
Greitosios pagalbos medikai turėtų įsidėmėti ir dar vieną adresą Kaune - A.Jakšto gatvė 8. Senamiestyje esančio seno namo vyresniems gyventojams, gausiantiems per 200 litų sąskaitas už saulėtą spalį, tikrai gali sustreikuoti širdis.
Rekordininkų namų sąraše ir K.Baršausko gatvės 75-uoju numeriu pažymėtas daugiabutis. Iki jo greitosios pagalbos medikams arčiausia, tačiau tai menka paguoda.
Galima spėti, kad po šio šildymo sezono kauniečių skolos bendrovei „Kauno energija“ dar padidės. Jau dabar jos siekia per 40 milijonų litų. Kai kurie gyventojai per daugelį metų įsiskolino net po 20 tūkstančių litų.
Ką daryti, kol šilumos kainą lemia tiktai dujų kaina, o alternatyvių šilumos tiekėjų įtaka pernelyg menka? Kauno valdžia turėtų suvokti, kad miesto patrauklumas priklauso ne tik nuo darbo vietų, lygių gatvių, bet ir išlaidų būstui išlaikyti dydžio. Dabar šios išlaidos sudaro didelę dažnos šeimos biudžeto dalį.
Gal todėl jau ne vienus metu daugėja gyventojų pakaunėje. Būstų išlaikyti mieste neįstengiantys žmonės keliasi į Kauno rajoną, kurį Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet pripažino vienu geriausių Lietuvoje – jame sudarytos palankiausios sąlygos gyventojams, investuotojams, jis efektyviai valdomas. Tuo tarpu Kaune gyventojų mažėja.
Senstančiam Kaunui reikia ne tik pigesnės šilumos, bet ir naujų, šilumą taupančių būstų. Jei savivaldybė, kuri kasmet kompensacijoms už šildymą gyventojams sumoka dešimtis milijonų litų, neturi pinigų naujiems daugiabučiams statyti, galbūt verslininkai ryžtųsi projektą finansuoti savo lėšomis? Valdžia su jais galėtų atsiskaitytų per kelis dešimtmečius, o biudžetas dėl to smarkiai nenukentėtų.
„Laikinoji sostinė“
