Daržai sostinėje
M. Danys jau kelerius metus domisi socialinėmis inovacijomis, bendruomenine veikla miestuose. Jam pasirodė patraukli idėja, populiari Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitose šalyse, – turėti bendruomeninius daržus.
„Kodėl nepabandžius šios veiklos Lietuvoje, tuo labiau kad ji padeda siekti skirtingų tikslų. Bendruomeninės daržininkystės idėją pristačiau Vilniaus miesto savivaldybei ir nevyriausybinėms organizacijoms. Mano nuomone, reikėtų plėtoti miesto daržą kaip socialinį verslą. Iš daržovių derliaus gautas pelnas gali būti skiriamas „Maisto bankui“, labdarai, remiama savanorių veikla. Maniau, kad reikėtų ir gana didelio daržo – kelių hektarų, tada būtų galima užauginti didesnį derlių, jį parduoti ir padengti išlaidų kaštus“, – veiklos pradžią prieš trejus metus prisimena Mindaugas. Tačiau idėja taip ir nebuvo įgyvendinta, nes neatsirado nei rėmėjų, nei partnerių.
Prieš dvejus metus bendruomenine daržininkyste susidomėjo Lietuvos žaliųjų susivienijimas, pateikė paraišką gauti paramą ir įkūrė daržą Vilniaus Pilaitės mikrorajone.
„Šiais metais asmeniškai prisidėjau, kad atsirastų dar vienas daržas Antakalnyje – šiame rajone gyvenu, esu bendruomenės narys. Sapiegų parke, kuriame yra ligoninė, iš administracijos gavome leidimą naudotis teritorijos dalimi. Įsirengėme bendruomenės daržą, kuris juokingai mažas – apie 20 kv. m“, – sako Mindaugas.
Daržovių įvairovė
Daržas nors ir nedidelis, bet jame pasodino įvairių daržovių – bulvių, pomidorų, moliūgų, prieskoninių žolių. Rudenį buvo surengta pirmoji derliaus šventė, bendruomenės nariai iš užauginto moliūgo išvirė sriubos. Pasirodo, bendruomenės daržui nereikia kelių hektarų, užtenka daug mažesnio ploto.
„Ši veikla – daug daugiau negu noras užsiauginti savo pomidorą. Miesto daržininkystė – tai socialinė inovacija. Bendruomenės daržas gali būti kuriamas tam, kad sutvarkytų apleistą teritoriją, nenaudojamus sklypus. Tokia veikla darže stiprina bendruomenę: vaikai, jaunos šeimos, senjorai kartu dirbdami daugiau bendrauja“, – mano Mindaugas.
Amerikoje populiari ir kitokia šios veiklos pakraipa – partizaninė daržininkystė, t. y. sėklų „bombomis“ apmėtomos apleistos teritorijos. Šio judėjimo atstovai mano, kad taip paįvairinama vienos rūšies augalija arba nuobodi veja. Sėklų „bomba“ gaminama paprastai – į žemės grumstą įmaišoma sėklų, trąšų, viskas sudedama į lengvai suyrantį apvalkalą. „Bomba“ numetama per tvorą į apleistą statybvietę – kai palyja, sėklos sudygsta. Tai gali būti ir saulėgrąžos, ir pomidorai, ir vienmetės gėlės.
Daigų užaugins patys
Bendruomeninėje daržininkystėje svarbu išmokti dalytis ne tik derliumi, bet ir darbais. Juk bendruomenės darže vienas žmogus nedirba, kiekvienas narys pagal savo galimybes padeda prižiūrėti daržą.
„Vieną dieną per savaitę su žmona važiuodavau palaistyti daržo. Kiti bendruomenės nariai laistydavo kitomis savaitės dienomis. Vandens atsinešdavome iš ligoninės – administracija leido. Nors mano mama, patyrusi sodininkė, sukritikavo tokį laistymo būdą. Augalams geriau, kai vandentiekio vanduo pastovi, sušyla, tik tada juo laistoma. Planavome pastatyti vandens talpyklą, į kurią gaisrininkai pripiltų Neries vandens – jo užtektų visam sezonui, tačiau kol kas tokios galimybės neturime. Kita vertus, daržoves auginame pagal gamtinės žemdirbystės principus: augalus mulčiuojame nupjauta žole, kad iš dirvožemio išgaruotų mažiau vandens ir rečiau reikėtų laistyti“, – pasakoja M.Danys.
Norint pradėti naują veiklą, reikia daug laiko ir pastangų, reikia naujų įgūdžių. „Pastangos davė vaisių – atsirado savanorių, kurie pasiryžę toliau plėtoti šią veiklą. Sapiegų parke yra nenaudojamas 50 kv. m ploto įstiklintas šiltnamis. Jau susitarėme, kad pavasarį ten įkursime naują bendruomenės daržą, tik reikėtų šiek tiek investicijų naujiems stiklams vietoj išdaužtų. Būtina ir geresnė priežiūra.
Užauginsime daugiau derliaus, kurį reikės tinkamai panaudoti – jau šiandien kito sezono darbus pradedame planuoti. Išdalinsime sėklas bendruomenės nariams ir paprašysime užauginti daigų“, – kito pavasario planais dalijasi Mindaugas.
Be didelių investicijų
Daržininkystės veikloje dalyvavo apie dvidešimt Antakalnio bendruomenės narių. „Vieni kasė lysves ir sėjo pavasarį, kiti augalus prižiūrėjo vasarą, vienas kitas atėjo tik į derliaus šventę, bet mums reikalingas kiekvienas. Be daržo, mes dar prižiūrime parko gėlynus, persodinome skroblus. Norime, kad Sapiegų parkas atsivertų miesto gyventojams, kad nebūtų vien tik ligoninės prižiūrima teritorija. Planuojame įrengti vaikų žaidimo aikštelių, pastatyti treniruoklių, kviesti menininkus, kurie sukurtų žemės meno skulptūrų“, – pasakoja vilnietis.
Bendruomeninės daržininkystės idėja nesunkiai įgyvendinama, nes nereikia didelių investicijų. Antakalnio gyventojai investavo šiek tiek lėšų daržininkystės įrankiams įsigyti, medžiagoms, iš kurių sukalti lysvių rėmai. „Sužinoję apie iniciatyvą, daug žmonių savo noru atnešė sėklų, daigų. Atsirado tokių, kurie padovanojo ir įrangos, viena moteris atnešė laistymo žarną“, – prisimena Mindaugas.
Arbata iš savo daržo
Žinoma, svarbi ir tiesioginė daržo paskirtis – užsiauginti daržovių ir įrodyti, kad nebūtina pirkti olandiškų pomidorų, užauga ir čia. Taip skatinama mažesnio vartojimo idėja.
Daržas ne tik pagyvina aplinką, paįvairina žmonių laisvalaikį, bet ir suteikia daug džiaugsmo – bet kada gali nueiti į jį, nusiskinti kelis lapelius šalavijo ir pagardinti mėsos kepsnį ar išsivirti savo užaugintų mėtų arbatos. „Tai teikia didelį pasitenkinimą ir stumia į priekį. Norime dalintis informacija, gal atsiras ir mokytojų, kurie norės ateiti į mūsų daržą su mokiniais“, – mano M. Danys.
Būta ir praradimų – daržas neapsaugotas nuo nesąžiningų žmonių, tačiau Mindaugas dėl to labai nesigraužia: „Jei kas nors tavo pasodintus svogūnus išraus ir suvalgys, nereikia to vertinti tik kaip praradimo – tai mokymosi procesas. Prie daržo sargo nepastatysi, bet savo pavyzdžiu kitiems parodysi, kad geriau kurti negu naikinti.“
Antakalnio gyventojai pasirengę parodyti pavyzdį ir kitiems, paskatinti kitas bendruomenes. Numatyta, kad tokių bendruomeninių daržų galėtų atsirasti Ozo parke, Reformatų skvere ir Misionierių sode Užupyje, tik reikia iniciatyvių vietos bendruomenės žmonių.
Derlius – labdarai
Vilniaus Pilaitės mikrorajone bendruomenės darže darbavosi kelios dešimtys narių – suaugusieji ir vaikai. Tokia veikla ypač naudinga jaunajai kartai, išaugusiai ant asfalto, nes kai kurie vaikai mano, kad daržovės auga prekybos centruose. Šiais metais Pilaitės gyventojai išaugino jau antrą derlių – burokėlių, patisonų, cukinijų, salierų, porų, pomidorų, morkų ir kt. Sėklas pirko iš Europos Sąjungos remiamo projekto lėšų, užaugintą derlių atidavė „Maisto bankui“.
Kaune irgi yra bendruomenės daržų: vienas ant „Fluxus“ ministerijos stogo, kitas – Vytauto Didžiojo universiteto kiemelyje. Studentai į šią gražią pilietinę iniciatyvą kvietė visus – prašė atnešti nenaudojamų daiktų. Tiko ir senas lagaminas, kuriame pasodino augalų. Talpyklas su daigais pritvirtino prie pastato sienų.
Užsienyje bendruomeninė daržininkystė vertinama ir dėl socialinių tikslų. Rytinėje Vankuverio dalyje, įkurtas naujas daržas „Sole Food“. Ta vieta, kur vykdomas projektas, yra vargingiausias rajonas visoje Kanadoje. Darže pasodinta 500 vaismedžių, per metus tikimasi užauginti 60 tonų vaisių ir daržovių.
Derlius parduodamas vietiniuose ūkininkų turgeliuose, tiekiamas ir restoranams, tačiau svarbiausia, kad darže įdarbinami žmonės, kuriems reikia socialinių įgūdžių. Tai buvę narkomanai ir alkoholikai, bandantys įveikti priklausomybę. Yra ir psichikos ligonių, kurie dirbdami darže įgyja naujų socialinių įgūdžių.
