Nuo informacijos nutekinimo skandalo pradžios prabėgus trims savaitėms pagaliau paaiškėjo, kad prezidentės patarėja D.Ulbinaitė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros atliekamame tyrime buvo apklausta kaip specialioji liudytoja – taigi yra beveik įtariamoji.
Pasklidus šiai žiniai pati D.Ulbinaitė dar porą dienų patylėjo, o ketvirtadienį paskelbė trumpą pranešimą, bet neatsakinėjo į klausimus. Ji pranešė, kad darbovietėje ir namuose buvo atliktos kratos, bet nieko nepasakė apie savo statusą.
Patarėja taip pat tikino, kad jokių slaptų pažymų nebuvo gavusi, tačiau buvo „pareigūnų įspėta“ apie Rusijos planuojamą sąmokslą prieš prezidentę.
Taip D.Ulbinaitė iš esmės patvirtino, jog būtent ji nutekino žiniasklaidai slaptos pažymos nuorašą, bet tai įvertino kaip deramai atliktą savo pareigą.
Be to, ji neigė, kad tai darė prezidentės paliepimu. Tuo patikėti, žinoma, neįmanoma.
Kad ir kaip būtų, logiškiausias ir padoriausias žingsnis, kurį D.Ulbinaitė turėjo žengti po tokio pareiškimo, – atsistatydinimas.
Bet D.Grybauskaitės lūpomis vadinama patarėja perėjo į puolimą – pažėrė srautą kaltinimų visoms blogio jėgoms, kurios esą pradėjo kampaniją prieš šalies vadovę – esą kad atgrasytų ją vėl siekti prezidento posto.
Kitaip sakant, D.Grybauskaitė lieka ištikima sau – ji nesitrauks nė per milimetrą, mėgindama pasinaudoti visomis galimybėmis išsisukti ir išsukti parankinius, kaltindama visus kitus, tiktai ne save.
Akivaizdu, kad prezidentės oponentai ir pirmiausia Darbo partija siekia pasitelkti šią istoriją D.Grybauskaitės puolimui.
Seimo pirmininkė L.Graužinienė užuominomis netgi buvo prabilusi apie galimą apkaltą.
Įdomu ir tai, kaip prezidentės tarsi kontroliuojama teisėsauga šiuokart prigriebė pačią Prezidentūrą. Gal tai lėmė kokie nors net teisėsaugoje tūnantys prezidentės priešai?
Vis dėlto labiau tikėtina, kad ištikimi D.Grybauskaitės statytiniai tiesiog nesugebėjo suvaldyti situacijos.
Bet kokiu atveju būtent Prezidentūra savo veiksmais ir suteikė visiems savo oponentams – net tiems, kurie galbūt pasislėpę pačioje teisėsaugoje – galimybę dabar ją atakuoti.
Kita vertus, Prezidentūra aiškina, esą nutekinta informacija yra ne pati pažyma, tad nusikaltimo nebuvo.
Ta pačia kryptimi žvelgia ir generalinis prokuroras D.Valys.
Prokurorai kreipėsi į Paslapčių koordinavimo komisiją, kad ji nustatytų, ar ta informacija tikrai slapta.
Kai komisija atsisakė vykdyti tokią užduotį, prokuratūra ir Prezidentūra vėl turi laužyti galvą, ar pagaliau reikšti įtarimus D.Ulbinaitei, ar vilkinti laiką ir ieškoti kitų išeičių.
Tiek vienas, tiek kitas galimas scenarijus prezidentei nežada nieko gera.
Juk už durų trypia valdantieji politikai – pliekia delsiančius prokurorus ir žada neatleisti gniaužtų.
Netgi dideliu atsargumu garsėjantis premjeras A.Butkevičius ragina kuo greičiau išsiaiškinti, kaip informacija pateko į viešumą ir kas tai sumanė.
Kad ir kokie nemalonumai grėstų D.Grybauskaitei dėl nevykusio jos mėginimo pasireklamuoti galimais Rusijos kėslais, didžioji kaimynė skaudų smūgį šią savaitę smogė visai iš kitos pusės.
Iki Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje likus savaitei, Maskva, regis, pagaliau prispaudė Ukrainos valdžią atsisakyti minčių pasirašyti Asociacijos sutartį su ES.
Tai Kremlius padarė paprasčiausiu būdu – pagrasinęs smaugti stambųjį Ukrainos verslą, kontroliuojamą tikrąją valdžią šalyje turinčių oligarchų, tarp kurių yra ir paties prezidento V.Janukovyčiaus šeima.
Ukrainos parlamentas atmetė įstatymą, kurio reikalavo ES – kad būtų suteikta galimybė išvykti į užsienį gydytis dabar kalinamai didžiausiai V.Janukovyčiaus priešei ekspremjerei J.Tymošenko.
Kijevas taip pat pareiškė stabdantis pasirengimą pasirašyti sutartį su ES ir sukantis ienas Maskvos kuriamos Muitų sąjungos link.
Po tokių įvykių kai kurie ekspertai ėmė raminti, kad V.Janukovyčius taip tik tikisi gauti daugiau nuolaidų ir pinigų klimpstančiai šalies ekonomikai iš ES, todėl blefuos iki paskutinės akimirkos.
Be to, esą ES su Ukraina gali pasirašyti sutartį Vilniuje ir tada, jeigu J.Tymošenko liktų kalėjime. Tačiau dauguma svarbiausių ES politikų ir derybininkų tokias viltis jau laidoja.
Jeigu kitą savaitę sutartis su Kijevu nebus pasirašyta, tai bus niuksas ir Lietuvai, jos diplomatijai, pagaliau – pačiai D.Grybauskaitei. Juk būtent ta sutartis buvo įsivaizduojama kaip neįkainojamas perlas pirmininkavimo ES Tarybai karūnoje.
Bet svarbiausia, kad šįsyk Vakarai pralaimėjo agresyvėjančiam Kremliaus režimui itin svarbiame geopolitiniame žaidime. Didelę dalį kaltės dėl to turi prisiimti ir pati ES.
Bendrijos didžiosios žaidėjos, atrodo, nesutarė ne tik dėl aiškios politikos Ukrainos kryptimi ar būdų, kaip apžaisti Rusiją jos jėgos žaidimuose, bet kai kurios abejojo, ar apskritai verta tai daryti.
Ir pačios Lietuvos pastangos, regis, buvo labiau parodomojo pobūdžio, tikintis, kad trokštamas vaisius pats nukris į rankas, tačiau taip neatsitiko.
Todėl, kad Rusijos mūšio dėl Ukrainos svarbos nė iš tolo negalima lyginti su Maskvos galimai rezgamomis informacinėmis atakomis prieš Lietuvos prezidentę ir šūksniais: „Dangus griūva!“
Apžvalgininkas
