Žvaigždės ir limuzinai Kėdainių rajone
M.Vaitelis pradėjo savarankiškai ūkininkauti nuo 2006 m., o jau po metų pasinaudojo parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”. Tai tapo svariu postūmiu pradėti mišrų ekologinį ūkį.
Šiandien savo plėtros rezultatus Mantas gali išvardyti per pusę minutės – pradėjęs nuo 20 karvių, šiandien jų turi 70, iš pradžių dirbo 86 ha plote, šiandien jo valdos – 200 ha. Augina ne tik švelnaus charakterio prancūziškos veislės – limuzinų – karves, bet ir ekologiškus pašarus. Kol kas visa Manto, kaip ir jo brolio, ūkio produkcija Lietuvą palieka – ekologiškos prekės vis dar nėra masinio vartojimo mūsų šalyje, daugeliui neįkandamos ir jų kainos.
Manto brolio Donato mišrus ekologinis ūkis šiemet švenčia jau 7-ąjį gimtadienį. Ūkis toks pat, augintiniai tie patys – mėsiniai galvijai. Tiesa, Donato augintinių daugiau – pradėjęs nuo 16 karvių, dabar augina jau 160 limuzinų veislės galvijų, kurie šiltuoju metų laiku išdidžiai ganosi moderniame aptvare.
Pievose Donato ūkyje laksto ir paršeliai – paties šeimininko žodžiais tariant, kol kas tai labiau pramoga nei verslas. „Ekologinis kiaulių auginimas – dar viena savarankiška ekologinio ūkio šaka. Kol kas užtenka galvijų”, – sako į ekologinį ūkininkavimą itin rimtai žiūrintis jaunas vyras.
Donato ūkis plyti 300 ha žemės plote. Prieš septynerius metus Žemės ūkio ministerija kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra D.Vaitelį išrinko perspektyviausiu jaunuoju Europos Sąjungos paramos gavėju Lietuvos kaime. Nuo to laiko gandas apie Vaitelių ekologinius ūkius pasklido kur kas toliau nei gimtasis brolių Kėdainių rajonas.
Laisvas žmogus ir gamtos tausotojas
„Čia tik taip atrodo, kad ekologinis ūkininkavimas sunkesnis už tradicinį. O iš tikrųjų kaip tik lengviau”, – tvirtai sako Donatas, pirmasis savo šeimoje įkūręs ekologinį ūkį. Kaip pats sako, „dar iki visuotinės ekomados” susidomėjo ekologiniu ūkininkavimu. „Pasiskaičiau, pasitariau ir nusprendžiau – mano ūkis bus ekologinis”, – atsimena Donatas.
Vieną didžiausių ekologinio ūkininkavimo privalumų Donatas įvardija paprastai – „kiek susikuri, tiek turi”. Kitaip nei įprastuose ūkiuose, nereikia pinigų brangioms trąšoms – „chemijai”. Be to, daugiau dėmesio skiriama ne tik aplinkos apsaugai, bet ir gyvūnų gerovei užtikrinti.
Bet ekologinio ūkio priklausomybė nuo gamtos – didesnė. Nepaisant to, ekologiniu ūkininkavimu nusprendė užsiimti ir M.Vaitelis. Būtent dėl to, kad sausros ir liūtys turi įtakos jų veiklai, Mantas juokdamasis sako, jog verslininkais jį su broliu kažin ar išeitų pavadinti: „Nežinau kito tokio verslo, kuris taip priklausytų nuo gamtos... Ne, mes ne verslininkai”, – purto galvą Mantas.
D.Vaitelis paramą kaip jaunasis ūkininkas gavo pagal ankstesnio laikotarpio Europos Sąjungos paramos kaimui programą – BPD. Lėšos leido įsikurti greitai ir ilgam – įsigijo naują traktorių, nusipirko specialias akėčias ekologiškiems pasėliams prižiūrėti, modernią šienapjovę, platformą gyvuliams vežti, įsirengė vandens gręžinį gyvuliams girdyti.
Donatas, kaip ir jo brolis Mantas, įsitikinęs, kad Europos Sąjungos parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui kol kas nepamainoma. Pusiau juokais, pusiau rimtai Donatas net nusprendžia: „Kai nebereikia dirbti žemės su kumele, o miegoti – su guminiais batais, jaunimo susidomėjimas žemės ūkiu pradeda augti.”
Jei neateis jaunas žmogus
Nors broliai neslepia, kad Europos Sąjungos parama jiems tapo didele paskata, vis dėlto motyvų sekti tėvų ūkininkų pėdomis turėjo ir daugiau.
„Lietuvos kaime nuolat mažėja žmonių, sakyčiau, jis jau merdi. Jei neateis jaunas žmogus, kaimo tiesiog nebeliks”, – sako Mantas ir priduria, kad net draugus agituoja įsikurti kaime.
„Čia pats sau esi šeimininkas. Laisvas žmogus. Gali kokią dieną net neateiti į ūkį, o praleisti su šeima, vaikais. Tos akimirkos labai brangios”, – dalijasi mintimis Mantas ir pastebi, kad net po tokios „reklamos” nėra nė vieno draugo įkalbėjęs ilgiau užsibūti kaime ir kibti į darbus.
Donatas taip pat akcentuoja, kad žemės ūkyje daugiau laisvės nei dirbant samdomą darbą mieste, tačiau nesiginčija – darbas čia nėra toks jau ir paprastas. Galbūt ne kiekvienam. „Kartais mūsų darbo diena trunka 16 valandų. Vadinu tokias dienas produktyviomis – per jas daug visko nuveiki. Aišku, būna sunku, bet ir užsidirbi per darbymetį tris atlyginimus”, – pasakoja Donatas.
Lietuvoje ūkininkui įsikurti lengviau
Pokalbio pabaigoje pasiteiravus, ką broliai patartų jaunam žmogui, kuris, neturėdamas patirties, nutarė persikelti iš miesto į kaimą ir dirbti žemės ūkyje, abu sutartinai atsako, jog lengva nebus.
„Paramos lėšų tikrai užteks, tik reikia jas tinkamai išleisti. Ne nusipirkti vieną modernų traktorių ir nieko daugiau... Dabar tik toks įspūdis, kad čia visi važinėja su moderniausia technika. Taip nėra. Visi investicijas gerai apsvarsto. Pradedančiajam gali užtekti ir ne paties moderniausio traktoriuko, o jau po kelerių metų, užsidirbus...” – ūkininkavimo pradžiamokslį dėsto Donatas ir nurodo, kad lėšų įsikurti užtektų. Kas kita – dirbamosios žemės klausimas.
„Daugelyje vietų Aukštaitijoje, kur žemės ūkis itin išpuoselėtas, o ūkininkai stiprūs, derlingos žemės jaunuoliui „iš gatvės” gauti beveik nebeįmanoma. Bet žemės yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – ten juk irgi žmonės turi keltis ir gyventi”, – įsitikinęs Donatas.
Jis pasidžiaugia, kad žemės kainos Lietuvoje vis dar mažesnės nei Vakarų Europoje ar net Lenkijoje. „Vos 10 km nuo Lietuvos sienos žemė jau kainuoja kone penkiskart brangiau. Dažnai mūsų ūkininkai skundžiasi – gyvename blogiau nei Vakarų Europoje. Bet tiesa ta, kad šalyse senbuvėse ūkininkai gyvena labai panašiai kaip ir mes, tik patys dirba daugiau, nes brangesnė darbo jėga, ir žemės turi mažiau. Juk tiek perkant, tiek nuomojantis ji nepalyginti brangesnė. Štai ir visos tos didesnės išmokos Vakarų ūkininkams”, – sako nemažai po kolegų ūkius užsienyje keliavęs Donatas. Jis įsitikinęs, kad, nepaisant tam tikrų kliūčių, Lietuvoje jaunajam ūkininkui lengviau įsikurti nei bet kurioje Europos Sąjungos šalyje senbuvėje, kur ūkiai dažniausiai tik paveldimi ir beveik neplečiant perduodami 3–4 kartoms.
