„Toks įspūdis, kad už atimtą „Mercedes-Benz“ automobilį nori atlyginti brukdami dviratį“, – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) siūloma kompensacija piktinosi 64 metų A.Bruckus.
Berlyne gyvenantis ir Lietuvos pilietybę turintis vyras kompensacijos už Palangoje turėtą senelių žemę laukia jau seniai.
Per tą laiką jis spėjo perskaityti Seime priimtą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Jame sakoma, kad už natūra negrąžinamą nekilnojamąjį turtą valstybė piliečiams atlygina laikydamasi lygiavertiškumo principo.
Senelio sklypas – užstatytas
Palangoje gyveno šešios žydų kilmės Bruckų kartos. Abramo seneliai iš tėvo pusės Palangoje buvo sušaudyti pačioje karo pradžioje.
Žuvusiam seneliui Mejerui Bruckui ir priklausė kiek daugiau nei 17 arų žemės sklypas dabartinių Vytauto ir Kastyčio gatvių kampe.
Dabar jame už Darbo biržos pastato yra savivaldybės bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ staliaus dirbtuvės su asfaltuota aikštele medžiagoms sandėliuoti.
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę nuosavybės teises į turėtą senelio sklypą įgijo jo anūkas Abramas, kuris 1971 metais iš Kauno su tėvais persikėlė gyventi į Izraelį, o nuo 1978 metų gyvena Vokietijoje.
Sugrąžinti sovietmečiu užstatytą senelio sklypą nebuvo galima. Už jį A.Bruckus pasirinko kompensavimą kitu žemės sklypu.
Neseniai jis sulaukė NŽT Palangos skyriaus kvietimo atvykti pas žemėtvarkininkus ir išsirinkti iš jam pagal eilę likusių sklypų.
Pasiūlė menkavertę žemę
Tačiau už senelių turėtą 17 arų žemės sklypą pačiame kurorto centre jam buvo pasiūlytas 5,5 aro žemės sklypas Palangos pakraštyje tarp Vilimiškės ir Nemirsetos.
„Tris kartus už senelio turėtą žemę mažesnis sklypas yra laukuose, be jokių komunikacijų, be privažiavimo kelių. Kam jis toks man reikalingas?“ – gūžčiojo pečiais užsienietis.
Palangoje kurtis neketinantis A.Bruckus gautą sklypą iš karto parduotų. Bet jį konsultavusi nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ vadovė Ona Mackevičienė tvirtino, kad tokį sklypą geriausiu atveju būtų galima parduoti ne daugiau kaip už 10 tūkst. litų.
Šio sklypo atsisakęs Vokietijos pilietis dar galėjo pasirinkti 16 arų sklypą Būtingėje, tačiau žemė šalia Latvijos pirkėjų iš viso nedomina.
O Palangos centre A.Bruckaus senelio turėtos žemės Registrų centro nustatyta rinkos vertė siekia apie 880 tūkst. litų.
O.Mackevičienės teigimu, už 17 arų žemės sklypą šioje kurorto vietoje pusantro milijono litų galima gauti užsimerkus.
Kompensavimas pagal įstatymus
„Koks čia lygiavertiškumo principas, kai man siūloma kompensacija yra daugiau nei šimtą kartų mažesnė?“ – negali suprasti A.Bruckus.
NŽT kvietimą atvykti į Palangą jis pavadino pasityčiojimu. Kelionė iš Berlyno, nakvynės viešbutyje jam atsiėjo beveik 700 eurų (apie pustrečio tūkstančio litų).
Tačiau NŽT Palangos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Černeckienė tvirtina, kad A.Bruckui pasiūlyta kompensacija už jo senelio Palangoje turėtą nekilnojamąjį turtą šalies įstatymų nepažeidžia: „Kompensuojant už natūra negrąžinamą žemės sklypą kitu žemės sklypu jų vertė jokios įtakos neturi.
Pagal įstatymą už vieną žemės sklypą atlyginama taip pat vienu žemės sklypu, nesvarbu, koks jo plotas. Todėl už senelio turėtą 17 arų sklypą mes A.Bruckui negalėjome pasiūlyti, pavyzdžiui, trijų sklypų po 6 arus.
Be to, savo eilės sulaukusiems pretendentams mes pasirinkti galime pasiūlyti tik likusius mažiausius sklypus“, – aiškino žemėtvarkos specialistė.
Anot R.Černeckienės, Vokietijos gyventojui nebuvo būtina važiuoti į Palangą, nes siūlomų sklypų plotai buvo nurodyti jam siųstame pranešime, o jis galėjo būti konsultuojamas ir telefonu.
Nori teisingesnio atlyginimo
Senelių tėviškėje nieko nepešęs ir namo į Berlyną grįžęs A.Bruckus nusprendė laukti, kol sklypai žemės nuosavybei grąžinti bus formuojami Kunigiškėse ir Monciškėse.
Ten už arą galima tikėtis gauti bent 10 tūkst. litų.
Vokietijos gyventojo netenkintų ir kompensavimas pinigais.
Pagal Vyriausybės nustatytą metodiką, nesvarbu, kur tas sklypas yra, už 17 arų Palangoje jis gautų vos 4,1 tūkst. litų.
„Aš nenoriu milijono. Man užtektų, jei už skirtą sklypą gaučiau kiek padoresnę 100–150 tūkst. litų sumą, kuri bent kelerius metus neleistų man užmiršti sušaudyto senelio palikimo“, – kalbėjo A.Bruckus.
