Jei šie nebus pakeisti, sulauksime dienos, kai žurnalistas ar bet kuris kitas žmogus už įžeidimą ar šmeižtą sės į kalėjimą metams ar dviem. Išvengusiems kalėjimo ir išsipirkusiems bauda jau dabar klijuojama etiketė – teistas.
Šios vilkduobės vos išvengė laidos „Skonis“ vedėja Agnė Jagelavičiūtė. Ją už šmeižtą baudžiamojon atsakomybėn patraukė grupės „Naujos pupytės“ narė Vita Jakutienė. Moterys susitarė taikiai. A.Jagelavičiūtė nors ir mokės kompensaciją, teistumo štampo išvengs.
„Baudžiamųjų bylų (dėl šmeižto ir įžeidimo. - Red.) daugėja. Per pastarąjį pusmetį tokių bylų – jau keli šimtai“, - aiškino ŽI vadovas. 154 ir 155 baudžiamojo kodekso straipsnius docentas vadino policinės valstybės palikimu.
Užtenka nueiti į teismą, parašyti, kas ir kur žmogų apšmeižė ar įžeidė, ir teismas kelia baudžiamąją bylą. „Abi pusės ieško įrodymų, samdo advokatus. Tai kainuoja pinigus, laiką. Žurnalistams tai aktualiausia. Laisvas žodis – mūsų darbo įrankis. Vien straipsnio buvimas kelia grėsmę – rašydamas, įgarsindamas ar rodydamas, žurnalistas turi galvoti, ar koks sukčius, veikėjas ar valstybės pareigūnas nepritaikys šio straipsnio, nesikreips į teismą“, - sakė D.Jastramskis.
Lietuvoje yra ne vienas nuteistas žurnalistas. Jiems kalėti neteko, jie išsipirko baudomis, tačiau po teismo sprendimo jie – nuteistieji. „Dažnai domimasi – nuteisė ar nenuteisė. Bet kiek atimama iš visuomenės laiko ir išteklių, kurie galėtų būti panaudojami konstruktyviam darbui?“ - svarstė docentas.
Jis aiškino, kad yra keturi būdai, kaip ginti įžeistą orumą, baudžiamoji byla – tik vienas iš jų. „Dabar žmonės teisybės gali ieškoti keturiais būdais – gali kreiptis į Žurnalistų etikos inspektorių, į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, galima kreiptis civiline tvarka arba privačiu kaltinimu (kai keliama baudžiamoji byla. - Red.). Ketvirtąjį būdą siūlyčiau tiesiog panaikinti“, - kalbėjo D.Jastramskis.
Siūlomos pataisos – žingsnis į priekį
Apie žiniasklaidos laisvę ir žurnalistų teises Lietuvoje diskusijos kilo po to, kai BNS paskelbė slaptos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos turinį. Apie galimas informacines atakas prieš šalies prezidentę paskalbusi agentūra netrukus sulaukė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų. Penki agentūros žurnalistai ir vadovė buvo apklausti. Vienos iš jų – Jūratės Damulytės – namuose buvo atlikta krata.
Po šio incidento pirmoji sureagavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji praėjusią savaitę pasiūlė skubiai keisti Visuomenės informavimo įstatymą bei Baudžiamojo proceso kodeksą.
Jos siūlomos pataisos leistų žurnalistui susipažinti su prokuroro reikalavimu atskleisti informacijos šaltinį ir teismui pateikti savo argumentus. Žurnalistui nežinant nebūtų galima atlikti kratos jo namuose ar darbovietėje – jis turėtų teisę įtikinti teisėją leisti neatskleisti informacijos šaltinio.
„Tai suteiktų galimybę žurnalistams nuo pat pradžių užsiimti savo gynyba. Būtų galimybė pateikti argumentus ir paaiškinti, kodėl buvo svarbu atskleisti informaciją ir kodėl šaltinis neturėtų būti atskleistas. Juk ta informacija yra reikalinga visuomenės interesui“, - sakė D.Jastramskis.
Prezidentė taip pat siūlo, kad teisėsaugininkai žurnalistą galėtų įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį tik tada, kai kiti būdai būtų išnaudoti.
„Pirmiausia pareigūnai turi ieškoti žmogaus, kas atidavė informaciją žurnalistui. Yra paprastas būdas krėsti žurnalistus – tyrimą pradėti nuo kito galo. Galima informaciją rinkti ir kitokiais būdais. Tikrai ne ta situacija, kada reikia tyrimo pradžioje klausti žurnalistų“, - apie BNS žurnalistų apklausas ir kratą kalbėjo humanitarinių mokslų daktaras.
ŽI vadovas gyrė prezidentę už greitą reakciją ir reiškė nusivylimą Seimu, kuris antradienį nesutiko skubos tvarka priimti pakeitimų. Pataisos būtų didelis žingsnis į priekį.
Jis kritikavo Lietuvos teisėjus, kad jie nesusipažįsta su Tarptautinio žmogaus teisių teismo praktika ir nežino, kaip panašiais atvejais elgiasi jų kolegos užsienyje.
„Šaltinių apsauga daugiau reikalinga visuomenei nei žurnalistams. Visuomenė turi galėti susipažinti su informacija, kuri padėtų priimti politinius ar kitus svarbius sprendimus“, - aiškino specialistas.
