Teisūs ar ne jonaviečiai, sukilę prieš verslininkų užmojį įrengti laidojimo namus privačių gyvenamųjų namų kvartale? Tai aiškinasi prokurorai. Tuo tarpu patys jonaviškiai verslininkams ir miesto valdžiai grasina pilietinėmis akcijomis ir teismais.
Konfliktas tarp Jonavos Kęstučio ir Birutės gatvių bendruomenės bei laidojimo paslaugas teikiančios verslininkės Nijolės Ratautienės įsižiebė to po, kai ši įsigijo buvusį banko pasatą ir susiruošė čia įrengti laidojimo namus.
Į gyventojų ir verslininkų konfliktą įsijungė ir miesto valdžia. Valdininkai kol kas neišduoda leidimo pradėti darbus.
Nėra sanitarinių zonų
Jonaviečiai įsitikinę, kad jie pateko į įstatymo pinkles. Mat šiais metais sveikatos apsaugos ministro įsakymu panaikintos vadinamosios sanitarinės zonos – bet koks atstumas, skiriantis laidojimo namus nuo kitų pastatų. Svarbiausias ir esminis reikalavimas – kad laidojimo namai turėtų atskirą įėjimą.
„Įstatymus išnagrinėjome. Ir paaiškėjo stulbinantis dalykas. Verslininkai šarvojimo salę dabar gali įrengti net daugiabučio pirmame aukšte, įrengę jam atskirą įėjimą. Todėl į tokią situaciją, kokia yra dabar, gali patekti bet kas Lietuvoje. Todėl mes siekiam ne sužlugdyti verslą, tačiau valdininkus raginame peržiūrėti įstatymus.
Nelogiška, kad laidojimo namai gali steigtis gyvenamųjų namų rajone, nelogiška, kad nuo gyvenamųjų pastatų neturi būti bent kelių šimtų metrų atstumo. Juk nuo vieno gyvenamojo namo kiemo iki laidojimo namų langų yra tik vienas metras!“ - kalbėjo bendruomenės pirmininkė Asta Mugenytė.
Tyrimas – ir prokuratūroje
Jonaviečiai kreipėsi į prokurorus ir paprašė apginti viešąjį interesą. Kol kas tyrimas dar nebaigtas.
Žmonės sako nesantys prieš laidojimo namus, tačiau sako, kad šioje vietoje jie tiesiog netinka – atsiranda mašinų statymo problemos, o laidojimo ceremonijas bus nuolatos priversti matyti tiek privačių namų, tiek šalia esančio daugiabučio gyventojai. Be to, aplinkui būsimuosius laidojimo namus gyvena 40 vaikų. Taip pat Kęstučio gatvė – gana siaura, ir išsitekti tiek laidotuvių procesijoms, tiek kitiems automobiliams – sudėtinga.
Atsiranda ir kitų kliūčių, kurias pajus ne tik aplinkiniai gyventojai, tačiau ir mirusių gedintys artimieji. Jei kaimynai vasarą kieme keps kepsnius ir klausysis muzikos, o greta bus giedamas rožančius, nepatogiai jausis tiek vieni, tiek kiti.
„Mes ginam savo, savo vaikų teisę į ramybę, į gyvenimo kokybę. Jau nekalbant apie tai, kad mūsų turtas – namai ir butai – ženkliai nuvertėja. Kaip manot, ar kas nors pirktų namą, kurio kaimyną – laidojimo namus – galima pasiekti ranka. Ir už kiek tokį namą parduotum?“ – retoriškai klausė bendruomenės nariai.
Artimiausių kaimynų neklausė
Nors verslininkė N.Ratautienė yra surinkusi per 500 gyventojų parašų, kurie esą neprieštarauja laidojimo namų įrengimui, tačiau artimiausių kaimynų nuomonės ji iš viso neklausė.
„Jei buvo vykdoma gyventojų apklausa, verslininkė visų pirma turėjo ateiti pas mus. Tačiau mūsų pasirašyti niekas neprašė. Negana to, apie tai, kad čia ketinama steigti laidojimo namus sužinojome taip pat neįprastai. Matėme, kad pastatas parduodamas, o netrukus čia pamatėme bevaikštančią N.Ratautienę“, - pasakojo A.Mugenytė.
Moteris su kaimynais iš karto negalėjo patikėti, kad čia gali būti laidojimo namai, tačiau pamatę, kad verslininkė pradėjo lankytis dažnai, ėmė domėtis, ar ne ji nusipirko parduodamą pastatą.
„Žinoma, surinkti kelis šimtus gyventojų parašų nėra sunku, jei pasirašo, tarkim, kitame miesto rajone ar net kaimuose gyvenantys žmonės. Mes su N.Ratautiene pažįstamos nuo senų laikų, tačiau su manimi ji iš viso nesikalbėjo“, - piktinosi A.Mugenytė.
Turi rūpintis ir savivaldybė
Tuo tarpu bendruomenės narys Jonas Legas tvirtina, kad tokių pastatų kaip laidojimo namai išdėstymas mieste nėra tik verslininkų reikalas.
Pagal miesto bendrąjį planą tokios paskirties pastatai turi būti numatyti ir šio plano laikomasi. Lygiai taip pat, kaip jo laikosi degalinių ar didžiųjų prekybos centrų steigėjai. Mieste svarbūs objektai turėtų būti išdėlioti it figūros šachmatų lentoje – kiekvienam randant tinkamą vietą.
„Žmonių interesus šiuo atveju privalo ginti ir rajono savivaldybė, taryba“, - sakė J.Legas.
Jonaviečiai įžvelgia dar vieną problemą, kuri verslininkams yra sąlygų palengvinimas, tačiau aplinkiniams gyventojams taip atimamas paskutinis svarus argumentas.
„Steigiant laidojimo namus pastato paskirtis turi būti pakeista iš administracinio pastato į paslaugų paskirties. Tai vyksta rengiant detalųjį planą, kurio svarstyme dalyvauja ir visuomenė. Jei ji prieštarauja, procesas gali ir neįvykti.
Tačiau ir vėl - verslininkams yra numatyta lengvata, kuri sako, kad jei keiti iki 50 proc. patalpų paskirtį, detaliojo plano keisti nereikia“, - kalbėjo bendruomenės nariai.
Anot gyventojų, išeina taip, jog sąlygos įsteigti laidojimo namus gyvenamųjų namų rajone – geresnės negu geros. Sanitarinių zonų nėra, detaliojo plano keisti nebūtina.
Lauks prokuratūros išvadų
Rajono meras Mindaugas Sinkevičius sako, jog ši situacija išties yra problematiška.
„Pagrindinė problema yra verslo ir bendruomenės, kurioje laidojimo paslaugų verslo įmonė nori kurtis, interesų nesuderinamumas. Natūralu, kad verslas nori vykdyti veiklą, teikti specifines paslaugas, gauti pelną. Tuo tarpu bendruomenė nori gyventi saugioje aplinkoje be neigiamų emocijų už nuosavo būsto langų, be automobilių statymo problemų ir kitų galimų ne itin malonių pasekmių.
Klausimas nėra paprastas, todėl nenorime paskubėti. Jeigu tyrimą vykdo prokuratūra, norėsime sulaukti tyrimo rezultatų”, - sakė M.Sinkevičius.
Šią savaitę vyksiančiame rajono tarybos posėdyje šis klausimas taip pat greičiausiai bus aptariamas.
„Siūlysiu tarybai svarstyti galimybę atlikti minėtos teritorijos gyventojų apklausą. Apklausoje turėtų teisę dalyvauti tik pilnamečiai ir tik toje teritorijoje gyvenamąją vietą registravę jonaviečiai. Jeigu tarybos nariai pritars apklausos rengimui, manau, kad apklausos rezultatai ir esama teisinė bazė ir nulems šio klausimo sprendimą”, - sakė Jonavos vadovas.
Verslininkė N.Ratautienė situacijos komentuoti ir su žiniasklaida bendrauti atsisakė.
