Tokia nuostata įrašyta Seimo antradienį priimtame naujos redakcijos Policinių partijų įstatyme. Už jį balsavo 70 Seimo narių, vienas buvo prieš, susilaikė 17 parlamentarų.
Seimo narių Mišrios grupės atstovas Linas Balsys siūlė, kad įstatyme liktų šiuo metu įrašytas 1 tūkst. steigėjų skaičius, tačiau tam nepritarta, šį pasiūlymą teparėmė 20 Seimo narių.
Taip pat pritarta nuostatai, kad šiuo metu jau įsteigtos partijos, neturinčios 2 tūkst. narių, per dvejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo turėtų šį skaičių pasiekti, priešingu atveju bus likviduojamos.
Įstatymu apribotas atstovaujamų steigėjų skaičius - nustatyta, kad partijos suvažiavime vienas steigėjas galėtų pagal įgaliojimus atstovauti ne daugiau kaip dešimčiai kitų steigėjų. Šiuo metu tokių apribojimų nėra.
Nuostatą dėl didesnio steigėjų skaičiaus įrašiusio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomone, „tikslinga kelti aukštesnius reikalavimus partijoms, tarp jų ir dėl minimaliai būtino narių skaičiaus, siekiant išvengti „proginių“, vienų rinkimų partijų, kūrimosi“.
Nauja įstatymo redakcija nustato, kad tuo atveju, jei bendra politinės partijos nario mokesčių politinei partijai suma per metus viršija 1200 litų, jis privalės deklaruoti savo turtą ir pajamas. Taip pat išlieka reikalavimas, kad partijai jos narys negalėtų skirti daugiau kaip 10 proc. savo metinių pajamų.
Be kitų pakeitimų, palyginti su dabartine teisine baze, techniškai atskiriamos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo dalys - partijų ir politinių kampanijų finansavimą apibrėš skirtingi įstatymai. Politinių kampanijų finansavimo įstatymas būtų Rinkimų kodekso dalis, taigi konstitucinis įstatymas.
Projektus pateikė darbo grupė, rengianti Rinkimų kodekso projektą. Minėtų projektų priėmimas yra vienas iš etapų darbo grupei rengiant Rinkimų kodekso projektą. Grupei patį Rinkimų kodekso projektą pavesta parengti iki 2015 metų kovo 10 dienos.
