Laimėjęs konkursą ir prieš savaitę paskirtas eiti generalinio direktoriaus pareigas K.Strupas tikino, kad kitais metais personalui nereikės eiti nemokamų atostogų. Tai paaiškėjo, jam apsilankius Valstybinėje ligonių kasoje, taip pat susitikus su klinikų steigėjais.
Šiuo metu ligoninės biudžeto deficitas siekia 7 proc., tai nėra didelė bėda, apie 70 proc. šalies gydymo įtaigų susiduria su tokiais sunkumais.
„Kai kur šis rodiklis sudaro 12-15 procentų, mes pagal finansinę naštą esame maždaug 9-10 vietoje“, – sakė K.Strupas.
Todėl svarbi kiekviena priemonė taupyti. Tokia galimybę numato šiuolaikinė Santariškių klinikų vadyba, paremta informacinių technologijų sprendimais.
Čia įdiegta ir puikiai funkcionuoja elektroninė ligos istorija, internetinė paciento kortelė, vaizdų archyvas, išankstinė internetinė registracija. Šiuo požiūriu Santariškių klinikos pirmauja šalyje.
Kai ateityje kardiologijoje ir radiologijoje įsigalios telemedicina, tai leis medikams naudotis duomenų baze ir padės gerokai sutaupyti laiko.
Dar vienas taupymo šaltinis – ligoninės vaistų, vienkartinių priemonių apskaita ir racionalus naudojimas, tokios pastangos padės sutaupyti apie 20 mln. litų.
Daugiau kaip perpus mažiau infarktų
Santariškių klinikos garsėja pasiekimais kardiologijoje ir kardiochirugijoje. Profesorius K.Strupas džiaugėsi, kad sukūrus kardiologinės pagalbos modelį, kuris apima 15 Rytų ir Pietryčių Lietuvos regiono savivaldybių, pavyko sumažinti mirštamumą nuo miokardo infarkto daugiau nei perpus – nuo 28 iki 9 proc.
Sostinės medikų taikoma organų ir audinių tranplantologija – dar vienas laimėjimas, išgarsinęs vilniečius Baltijos šalyse.
Iki šiol Santariškės atliekama apie 85 proc. visų transplantacijų Lietuvoje. Vilniečiai persodino 1600 kartų inkstus, 90 kartų – donoro širdį, 55 kartus – donoro kepenis, 12 kartų – vienu metu donoro kasą ir inkstą.
Daug vilčių profesorius K.Strupas siejo su molekuline ir individualizuota medicina, kuri atvertų naujas galimybes gydyti onkologinius ligonius, taip pat patologinių tyrimų paslaugų plėtra pacientams iš Latvijos ir Estijos.
Akademikas profesorius Aleksandras Laucevičius, beveik dešimt metų vadovavęs Santariškių klinikoms, džiaugėsi, kad jo įpėdinis K.Strupas nesiima revoliucinių veiksmų, o eina evoliuciniu keliu. Tai – iki šiol Lietuvai išimtis.
„Pažanga turėtų vystytis evoliuciniu būdu, tik taip įmanoma, ką nors pasiekti. Todėl didžiuojuosi, kad K.Strupas sutiko perimti ligoninės dirigento lazdelę, nors nebuvo lengva jį įkalbėti tai padaryti“, – pripažino A.Laucevičius.
Jis linkėjo, kad apie Santariškių klinikas pasaulyje būtų kalbama kaip apie Stokholmo universiteto Karolio instituto ligoninę, esančią Švedijoje, ar Berlyno „Charite“ ligoninę.
Naują direktorių taip pat sveikino Santariškių klinikoms vadovavęs ir diplomatinės karjeros siekęs Antanas Vinkus, priminęs, kad gydyti sergančiuosius - didelis pasiaukojimas.
Skaičiai ir faktai
2012 m. Santariškių klinikose gydėsi 85 537 pacientai, suteikta 795 tūkst. ambulatorinių konsultacijų, atlikta 29 419 operacijų, kartu su filialais – 5090 darbuotojų, iš jų – 415 mokslo daktarai.
Čia kasdien mokosi 500 medicinos studentų, dirba 260 gydytojų rezidentų, pusė slaugos personalo yra įgiję aukštąjį mokslą.
Nuo 2004-ųjų į ligoninės plėtrą ir vystymąsi investuota 262 mln. litų, reikšmingiausias investicija – Rytų Lietuvos kardiologijos projektas, kainavęs 80 mln. litų
