Sėkmė atlaikant šiuos iššūkius didžiąja dalimi praklausys nuo savalaikio ir efektyvaus vidaus rinkos kūrimo užbaigimo, kuri šiuo metu kenčia nuo tokių trūkumų kaip labai prastas vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimas, esminės Europinės infrastruktūros nebuvimas, neišnaudotas energijos taupymo potencialas bei silpnas ES išorės veiksmų energetikos srityje koordinavimas.
Nors Europos visada priklausė nuo importuojamos energijos, tačiau Bendros Europos energetikos rinkos idėja yra palyginti jauna koncepcija. Iš tiesų stulbina tai, kad mes sugebėjome turėti nenutrūkstamą energijos tiekimą taip ilgai - iki 2009 m. kilusios Rusijos-Ukrainos dujų krizės. Šis įvykis, kuris tiesiogiai palietė 12 ES valstybių narių aiškiai pademonstravo energetinių iššūkių mastą ES energijos tiekimo saugumui.
Tiesa, kad dalis Europos buvo visiškai paralyžiuota tol, kol nebuvo imtasi bendro ES atsako išspręsti susiklosčiusią situaciją. O ir ateitis nėra daug žadanti. Augantis žmonių skaičius besivystančiame pasaulyje ir sparčiai augančios pasaulio ekonomikos, kaip Kinija ar Indija, kurios anksčiau buvo energijos eksportuotojomis, tampa vis labiau priklausomos nuo energijos importo. O tai yra itin blogai žinia ES, kuri bent jau numatomoje ateityje, išliks priklausoma nuo energijos šaltinių, ypač dujų, importo.
Be to, kaip buvo minėta anksčiau, didelis Sąjungos trūkumas yra bendros energetikos infrastruktūros nebuvimas. Tinkamai sujungtos ES rinkos svarba nebuvo pakankami įvertinta trans-Europinėje strategijoje, ir jai nebuvo skiriamas pakankamas finansavimas, o ir koordinavimas ES mastu buvo labai minimalus.
Valstybėms narėms išeinant iš recesijos, investicijų į energetikos infrastruktūros projektus trūkumas gali pasireikšti energijos išteklių trūkumu, dėl ko pakils už energiją mokamos kainos, sulėtės ekonominio atsigavimo tempai ir neleis įgyvendinti ES 2020 strategijoje numatytus tikslus. Kad apeitume šias kliūtis, mums reikalinga ambicinga ir išsami ilgalaikė ES energetikos strategija, ir mes pasikliaujame Komisija, kuri šią strategiją pristatys ateinančiais mėnesiais.
Europos ekonominio atsigavimo programa, sukurta globalinės krizės pasekoje numatė daugiau nei 4 milijardų eurų finansavimą būtiniems infrastruktūros projektams ir technologinei pažanga. Tai yra pirmas žingsnis žengtas link priartint ES prie išsikeltų energetinių tikslų pasiekimo, ypač tiekimo saugumo ir energijos šaltinių diversifikavimo.
Sėkmingas šios programos įgyvendinimas yra kritiškai svarbus energijos saloms, kurios neturi būtinos infrastruktūros ir yra paliktos monopolininkų tiekėjų iš trečiųjų šalių malonėje.
Nepaisant to, ši programa neturėtų būti vertinama kaip vienintelis būdas išeiti iš susiklosčiusios situacijos, kadangi vien tik gerai funkcionuojanti infrastruktūra nesugebės išspręsti visų energetikos problemų.
CO2 išmetimo mažinimas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas bei didesnė atsinaujinančių energijos šaltinių dalis gali būti neblogos alternatyvos, tačiau šie procesai vyksta pakankami lėtai ir mes jais negalime remtis kaip patikimomis sprendimo priemonėmis. Bent jau netolimoje ateityje.
Mums reikalingos dujos ir ateityje mums jų reikės vis daugiau, o tiesa yra viena, kad mes jų neturime ir esame visiškai priklausomi nuo išorinių tiekėjų.
Bet Sąjunga dabar turi išeitį, tačiau kamuojantis klausimas yra ar ji sugebės ir norės ja pasinaudoti.
Lisabonos sutartis suteikia solidų pagrindą vystyti energetikos politiką grindžiamą solidarumu. Komisaras Oettingeris ne kartą pripažino, kad vidaus energijos rinkos konvergencija galės būti įmanoma tik tuomet, kai Sąjunga kalbės vienu balsu su išorės tiekėjais. Vis dėlto, pastarieji įvykiai rodo, kad krypstama visai kita linkme.
Pastarasis Rusijos ir Lenkijos bandymas susitarti dėl dujotiekio YAMAL eksploatavimo iki 2045 m. piešia liūdinantį vaizdą dėl ES ateities energijos politikos pagrindų. Pirminiai EK nuogąstavimai dėl galimų ES konkurencijos teisės pažeidimų baigėsi žalia šviesa Lenkijai netrukdomai pasirašyti sutartį su Rusija be tolesnių tyrimų.
Šis susitarimas turės tiesioginę įtaką ne tik ES vartotojų sąskaitoms, bet ir visam ES konkurencingumui. Kiek mes esame informuoti apie sutarties sąlygas Nelabai daug.
Iš esmės, tai mes apie jas nieko nežinome, tačiau su jomis būsime priversti gyventi ateinančius 35 metus.
Vis dėlto, bendras ES energetikos vidaus rinkos vaizdas išlieka pakankami neaiškus. Viena vertus, ES imasi veiksmų mažinant energetinę priklausomybę skirdama pakankamą finansavimą tinkamos energetikos infrastruktūros statyboms bei per kitas politikos sritis, kaip CO2 mažinimas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas bei atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimas, tačiau realybė yra tokia, kad dujų kainos prie Vokietijos sienos yra kone trečdaliu mažesnės nei Baltijos šalyse.
Gaila, tačiau ši problema ir toliau išliks, o bendros energijos rinkos sukūrimas bei ES konkurencingumas liks tik vizija, kol ES nebus vieninga ir nekalbės vieningu balsu su išorės tiekėjais.
