Žinodami, kad nuotraukų jiems į namus Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių pareigūnai neatsiųs, o tikimybė būti sustabdytiems kelių patrulių ekipažo yra gerokai mažesnė, negu tėvynėje, skubantys į Akropolio išpardavimus ir Druskininkų bei Birštono SPA procedūras svečiai vis mažiau paiso mūsų Kelių eismo taisyklių ir elementaraus mandagumo.
Ir nors Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai šį savaitgalį surengė tikrą Kelių eismo taisykles pažeidžiančių užsieniečių medžioklę, vadinamosios prevencinės priemonės prasideda ir baigiasi, o problema lieka. Keisčiausia, kad mano kelyje iš namų mažame kaimelyje tarp pelkių Lazdijų rajone į darbą Druskininkuose kasdien sutinkami lenkai greičio apribojimų laikosi netgi atidžiau už vietinius.
Ypač jeigu lyginčiau su praeitame amžiuje jau spėjusias nusenti trečiosios serijos BMW ir pirmosios kartos Audi A6 vairuojančiais Leipalingio ir Veisiejų narsuoliais, kasmet bent po kelis išsitaškančių vingiuoto kelio tarp šių mielų Dzūkijos miestelių grioviuose. Nors ES tarpvalstybinė keitimosi informacija sistema pradės veikti tik šių metų pabaigoje, o baudų išieškojimas iš kitų ES šalių piliečių - išvis nežinia kada, į Lietuvą atvykstantys lenkų turistai tiesiog nenori rizikuoti šalyje, kurios įstatymų nežino, o teisine sistema ne itin pasitiki. Laksto tik vilkikai su lenkiškais numeriais, bet jų vairuotojai, po kokios šalies vėliava beplaukiotų, keliuose kartais pasijunta kaip į atvirus vandenis ištrūkę Karibų jūros piratai.
Pareigūnai užfiksavo, kad per septynis šių metų mėnesius Lietuvos keliuose kitų valstybių piliečiai padarė 5 tūkstančius 909 Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jei iš j būtų išieškota bent po šimtą litų, mūsų šalies biudžetas pasipildytų puse milijono litų, o juk už maksimalaus leistino greičio viršijimą galima užsidirbti ir kelių tūkstančių litų baudą.
Deja, mandagių ir taisyklių besilaikančių lenkų turistų Druskininkuose šiemet sumažėjo 25-30 procentų. Užtat rusų ir baltarusių daugėja. Ypač daug jų ketina atvykti laikotarpiu tarp Naujųjų metų pagal mūsų naudojamą Grigaliaus kalendorių ir stačiatikių Senųjų naujųjų metų, pagal Julijaus kalendorių švenčiamų sausio 14 d.
Kiekvienas svečias mielas, kai galime padėti jam išleisti atsivežtus pinigus, bet staigus persiorientavimas į Rusijos rinką be dolerių ir rublių atneša ir mažiau pageidautinų rezultatų. Druskininkuose pasisvečiavę vilniečiai ir kauniečiai mano „Facebook" draugai reguliariai parašo kaip nusivylė, kai pastebėjo, kad kurorto viešbučiuose, restoranuose ir gydyklose pajuto, kad lietuviškai kalbantį svečią aptarnaujantis personalas automatiškai priskiria dėmesio nevertų antrarūšių klientų grupei.
Taip nutinka tikrai ne visur ir ne visiems, dauguma druskininkiečių nuoširdžiai stengiasi vienodai įtikti visiems svečiams, bet kiekvienas toks nutikimas juos ne tiek įskaudina, kiek priverčia susimąstyti, ar verta čia kada nors sugrįžti. Ypač šventiniu laikotarpiu, kol girti rusai čia taškysis šimtadoleriniais arbatpinigiais.
Jau nuo 2007 m. atidėliojami Druskininkų planai vietoje apleistos „Nemuno“ sanatorijos valgyklos ir koncertų salės pastatyti modernų kultūros centrą, kurio taip laukia teatro festivalių organizatoriai ir į kurortą užklystantys gastroliuojantys atlikėjai, transformavosi į viziją įrengti jį pirmiausiai pritaikytą Jūrmalos „Novaja volna“ tipo renginiams.
Ar tikrai būtų kuo džiūgauti, jeigu Josifas Kobzonas scenoje glėbesčiuotųsi su Julio Iglesio ne Jūrmaloje, o Druskininkuose? Michailas Zadornovas galės pasakoti anekdotus apie bukus amerikiečius, estus ir lietuvius, o kurorto elitas mandagiai kikens drauge su ik apsiperdimo kvatojančiais svečiais iš Rytų.
Tik paskui jau nebesitikėkite į rusų turistams adaptuotą kurortą prisikviesti bent vieną svečią iš Skandinavijos, Vakarų Europos šalių ar netgi tos pačios Lenkijos. Jei norės rusiškos kultūros aplinkos, jie vyks tiesiai į pačią Rusijos gilumą pažiūrėti auksuotų cerkvių kupolų, martioškų ir šokančių meškų. Ar nuvykę poilsiauti į Kanarus ieškote ten šaltibarščių, žemaičių blynų ir baro, kuriame vakare dainuos Pusbroliai Aliukai?
O gal ir patiems rusų turistams, ar bent civilizuotesnei jų daliai, atvykus į Lietuvą, labiau norėtųsi pamatyti mūsų krašto specifiką, o ne kas vakarą girdėti bare tą patį užpraeito dešimtmečio rusišką popsą, traukiamą su klaikiu akcentu vietinių atlikėjų.
Primityviu pataikavimu ir mėgdžiojimu pelnyti pagarbos neįmanoma. O kai įpranti prie besilankstančių čiabuvių, tai ir kelyje kažkaip ne lygis laikytis jų taisyklių, ypač kai baudos kvitus gali išmesti pro langą vos pravažiavęs pasienio kontrolės postą.
