Respondentų nuomone, didžiausią įtaką diskriminacinių nuostatų formavimuisi Lietuvoje turi žinių ir informacijos stoka (31 proc.), prietarai ir išankstinės nuostatos (30 proc.) bei žiniasklaida (28 proc.). Draugų, šeimos narių, bendradarbių įtaką nurodė dar 11 proc. apklaustųjų.
Tyrimas parodė apklaustųjų patirtis ir žinias apie diskriminaciją. 84 proc. teigė nepatyrę jokios diskriminacijos, 8 proc. - patyrę diskriminaciją dėl amžiaus, 4 proc. – dėl lyties, 3 proc. – dėl etninės kilmės ar tautybės, 2 proc. - dėl religijos ir įsitikinimų, 1 proc. – dėl lytinės orientacijos.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad, palyginus su 2007 metų tyrimu, šiemet sumažėjo diskriminacija homoseksualų atžvilgiu.
Asmenų, sutinkančių su teiginiu, jog bijotų, jei jų vaikų mokytoja būtų homoseksuali, dalis sumažėjo nuo 58 proc. iki 42 procentų. Apklaustųjų, sutinkančių su teiginiu, jog nenorėtų priklausyti jokiai organizacijai, kuri turi homoseksualių narių, dalis sumažėjo nuo 61 proc. iki 37 procentų.
Tačiau asmenų, sutinkančių su teiginiu, jog ir homoseksualūs asmenys galėtų tapti Seimo nariais, dalis beveik nesikeitė (28 proc. ir 30 proc.).
Šių metų tyrimo duomenimis, maždaug pusė (52 proc.) respondentų mano, jog homoseksualūs asmenys turi turėti tokias pat galimybes darbo rinkoje kaip ir heteroseksualūs.
Panaši dalis (50 proc.) apklaustųjų teigia, jog jų santykiai su kaimynais nepasikeistų, jei sužinotų, jog kaimynystėje gyvena tos pačios lyties pora. 30 proc. tokiu atveju stengtųsi su kaimynais nebendrauti. 4 proc. apie tai įspėtų kitus kaimynus. 3 proc. imtųsi priemonių tos pačios lyties porą iškeldinti. Dar 2 proc. teigė, jog įspėtų kaimynus, turinčius mažų vaikų.
Tikinčiais save nurodė 74 proc., netikinčiais – 16 proc. respondentų, įsitikinusių ateistų buvo 1 procentas.
4 proc. apklaustųjų nurodė buvę kada nors įžeisti viešoje erdvėje dėl savo amžiaus - buvo pavadinti nemaloniais kreipiniais.
Dažniausiai manoma, jog psichikos negalią turintys žmonės turėtų gyventi specialiai tam pritaikytuose namuose (46 proc.). 27 proc. apklausos dalyvių manymu, tokie žmonės gali gyventi bet kur, 12 proc. laikosi nuomonės, kad psichikos negalią turinys žmonės turėtų gyventi ligoninėse. 10 proc. respondentų teigimu, jiems būtų geriausia gyventi toliau nuo miesto, kur būtų užtikrintas jų saugumas.
Tyrimo rengėjai gyventojų klausė, kiek jie žino apie diskriminaciją. Žinančiais „labai daug“ save laiko 7-8 proc. respondentų (8 proc. teigia žinantys labai daug apie negalios bei lytinės orientacijos diskriminaciją, 7 proc. - apie amžiaus, lyties, religijos, etninės kilmės diskriminaciją). „Gana daug“ apie diskriminaciją nurodo žinantys 21 – 24 proc. apklaustųjų. 29 – 35 proc. apie diskriminaciją žino „vidutiniškai“, o „nieko“ nežinančiais save laiko 8 – 15 proc. respondentų (8 proc. nieko nežino apie lytinės orientacijos, 10 proc. - apie lyties, 15 proc. - apie etninės kilmės diskriminaciją).
Geriau savo žinias apie įvairią diskriminaciją vertina 36-45 metų respondentai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai, didesnes pajamas turintys tyrimo dalyviai. Apie diskriminaciją dėl tautybės ir negalios taip pat dažniau žino didmiesčių gyventojai.
„Spinter tyrimai“ spalio 18–29 dienomis atliko reprezentatyvią apklausą, kurioje dalyvavo 1003 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
