Ūkininkas nenori skersti paršiukų, bet įrengti jiems dušą - per brangu

Ūkininkas pasijuto maro įkaitu

V.Kukučionis iš šių paršelių tikėjosi užsiauginti kiaulių maistui savo gausiai šeimai ir pirkėjams.<br>G.Rafanavičienės nuotr.
V.Kukučionis iš šių paršelių tikėjosi užsiauginti kiaulių maistui savo gausiai šeimai ir pirkėjams.<br>G.Rafanavičienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Genovaitė Rafanavičienė

Nov 27, 2013, 2:06 PM, atnaujinta Feb 20, 2018, 3:08 AM

Ūkininkas pasijuto maro įkaitu

Afrikinio kiaulių maro grėsmę, nustačius kelis šios ligos židinius, kaimyninėje Baltarusijoje, pirmieji pajuto pasienyje gyvenantys ūkininkai.

Dešimt kilometrų pločio apsaugine zona paskelbtuose kaimuose žmonės privalo skubiai papjauti kiaules, jas perkelti toliau arba įvykdyti biologinio saugumo reikalavimus savo ūkiuose.

Iki lapkričio 25 dienos apsaugos zonoje gyvenantys kiaulių augintojai privalėjo jas paskersti, kad gautų valstybės pažadėtas kompensacijas, todėl 49 metų Valentų kaimo ūkininkas Virginijus Kukučionis sutrikęs.

Septynias kiaules ūkininkas jau papjovė.

Bet negali pakelti rankos prieš dešimt kelių savaičių paršiukus ir tris paršavedes. Jos paršiuosis gruodį ir sausį.

Tikėjosi teisingo atlyginimo

„Lietuviai niekada tokių kiaulių neskerdė. Ir kas tokią mėsą valgytų, todėl tektų sunaikinti.

Neturiu jų kur pervežti.

O kompensacija - 196 litai kaip ir už bet tokią kitą kiaulę kartu su pažadu neauginti jų mažiausiai vienerius metus.

Konstitucija Lietuvoje saugo žmogaus nuosavybę ir esant visuomenės būtinybei leidžia paimti tik už teisingą atlyginimą.

Suprantu, koks pavojingas afrikinių kiaulių maras. Bet jis negali būti stabdomas žlugdant kaimo žmogų“, - įsitikinęs V.Kukučionis.

Jis piktinosi, kad valdžia ilgai delsė nustatyti kompensacijų tvarką už priverstinį kiaulių skerdimą ir fermų biologinės saugos priemonių planą, keitė pažadus, o kiaulių augintojus prispyrė atlikti visas užduotis per kelias savaites.

V.Kukučionis pritarė daugelio nuomonei, kad geriausia apsauga nuo šernų, kurie gali pernešti virusą iš Baltarusijos į Lietuvą, būtų tvora palei visą pasienį.

Ji praverstų saugantis ne tik afrikinio kiualių maro grėsmės, bet ir iš kaimyninės šalies atkeliaujančių pasiutusių lapių ar kitų laukinių žvėrių, taip pat atsiradus naujoms pavojingoms gyvūnų ligoms.

Ankstyvų skerstuvių atsisakė

V.Kukučionis, aštuonių vaikų tėvas, visada augino po kelias kiaules šeimai išmaitinti.

Dar likdavo ir parduoti. Ne vieną tokį užsakymą turėjo artėjančioms Kalėdų šventėms.

V.Kukučionis siūlė žmonėms paimti mėsą anksčiau, bet jie nesutiko.

Jis norėtų aptverti tvartą, bet palei patį kampą eina bendro naudojimo kelias.

O įrengti dušą su šiltu vandeniu ir vamzdynu nuotekoms - per brangu.

Ir šį apsaugos reikalavimą būtina iki gruodžio 1 dienos įgyvendinti, kad galėtų toliau auginti kiaules.

Lenkai - be apsauginės zonos

Kapčiamiesčio seniūnijos pakraštyje susikerta trijų valstybių - Lietuvos, Baltarusijos (kartu Gardino srities riba) ir Lenkijos valstybinės sienos.

Kapčiamiesčio seniūnas Vidmantas Dambrauskas įsitikinęs, jog biologinės saugos reikalavimai smulkiems kiaulių augintojams, atsidūrusiems buferinėje zonoje, ne visi realūs, o kompensacija - tikrai per maža.

„Žmonės prisipirko tinklo, kuolų tvoroms apie tvartus užtverti. Suprato ir pritarė, kad teks persirengti kiekvieną kartą įeinant į tvartą ir išeinant, dezinfekuoti batus, rankas nusiplauti.

Bet išgirdę apie dušus, nuleido rankas. Tikrai visiems per brangu juos įrengti. Juk šaltu vandeniu nesipraus. Taigi ir boilerio prireiks. O kur dar kanalizacija.

Informacija apie reikalavimus buferinei zonai, kompensacijos tvarką už priverstinį kiaulių skerdimą turėjo būti paskelbta ir nekaitaliojama.

Ir dabar kai kurie, deklaravę auginamas kiaules iki spalio 13 dienos, nesupranta, kodėl tuose ūkiuose šioms kiaulėms skersti terminas pratęstas iki gruodžio 15 dienos. Bet kompensacijų gali prašyti tik už tuos, kuriuos papjovė iki lapkričio 25 dienos“, - stebėjosi seniūnas.

Kompensacijos - 500 litų

Lazdijų rajone į kontroliuojamą afrikinio maro apsaugos zoną patekusiose Kapčiamiesčio ir Veisiejų seniūnijose yra užregistruoti 85 ūkiai, kuriose laikomos 468 kiaulės.

Lietuvos ūkininkų sąjungos šio rajono skyriaus vadovas Sigitas Arbačiauskas patikino, kad auginantys po 1-2 kiaules beveik visi jas paskerdė ir pažadėjo, gavę maždaug 196 litų kompensaciją už kiekvieną, iki kitų metų gruodžio jų nebeauginti.

„Nederlingose žemėse gyvenantys Lazdijų ūkininkai ne visi jau sugeba išlaikyti karves. Bet kiaules dar dauguma augina.

Tai svarbus jiems pragyvenimo šaltinis, todėl turėjo būti atsilyginta dosniau. Juk nežinia, kiek laiko dar negalės auginti.

Manau, už priverstinai paskerstą kiaulę ir atsisakymą jas laikyti bent 500 litų būtų buvęs sąžinigas atlyginimas. Paršingos kiaulės turėjo būti įvertintos dar didesne suma.

Pritariu, jog valstybė privalo saugotis prieš tokią grėsmę kaip afrikinis kiaulių maras.

Bet kiaulių augintojams turėjo būti duotas ilgesnis terminas paruošti savo ūkiuose apsaugos priemones“, - įsitikinęs S.Arbačiauskas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.