Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) pasiekusi moters istorija prasidėjo prieš 25 metus, rašo „Lietuvos rytas“.
Pirmojo vaiko kaunietė su gyvenimo draugu susilaukė 1988 metais.
Kai sūnui suėjo metai, pora susituokė. 1990-aisiais gimė pirmoji duktė, po dvejų metų – antroji, o 2000 metais – trečioji.
Moters teigimu, vyro smurtas prieš ją ir vaikus prasidėjo netrukus po vedybų, tačiau skirtis ji pasiryžo tik 2001 metais.
Skyrybos, kaip vėliau paaiškėjo, neišgelbėjo moters ir jos vaikų nuo fizinio ir psichologinio vyro smurto – jis ir toliau terorizavo ir mušė buvusią žmoną ir savo vaikus.
Į kalėjimą nepasiuntė
Netrukus po skyrybų moteris privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismą prašydama apsaugoti nuo nesivaldančio buvusio sutuoktinio.
Teismas jos skundą perdavė prokurorams, o jie – policijai.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nustatyta, kad nuo 1995 metų rugpjūčio 10 dienos iki 2003 metų kovo 23-iosios vyras savo žmoną buvo sumušęs mažiausiai dešimt kartų, keturis kartus jis buvo pakėlęs ranką prieš sūnų, porą kartų yra kliuvę ir dukterims.
2002 metų lapkritį vyras pirmą kartą stojo prieš teismą, kuris nagrinėjo administracinę bylą dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis.
Nors Vaiko teisių apsaugos tarnybos teismui atsiųstame rašte teigta, kad vyras nuolat rėkia ant savo vaikų, kelia jiems grėsmę, kad vaikai bijo tėvo, teismas smurtautojui skyrė tik įspėjimą.
Švelni bausmė vyro nenuramino, todėl moteriai teko dar kartą kreiptis į teismą.
Ji prašė uždrausti buvusiam sutuoktiniui bendrauti su vaikais ir įeiti į šeimos butą. Jos prašymas buvo patenkintas.
2003 metų balandžio mėnesį Kauno miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį ir baudžiamojoje byloje.
Vyras buvo pripažintas kaltu nesunkiai sutrikdęs sveikatą savo artimiesiems.
Jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tokiam pat laikotarpiui.
Bylą tempė iki senaties
Su tokiu teismo sprendimu nesutikusi moteris nuosprendį apskundė.
Kauno apygardos teismas grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau jame moters laukė dar viena nemaloni staigmena.
Po 4 metus trukusio bylos nagrinėjimo 2007-aisiais teismas paskelbė, kad byla nutraukiama suėjus senaties terminui.
Teismas taip pat konstatavo, kad 2001 metais ikiteisminis tyrimas smurtautojo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai, esą tyrimą turėjo atlikti ne policijos pareigūnai, o prokurorai.
Tokią teismo nutartį moteris apskundė aukštesnės instancijos teismui, tačiau nieko nelaimėjo.
Nors smurtas prieš ją ir vaikus vis tęsėsi, Aukščiausiasis teismas 2007 metų lapkričio 27-ąją konstatavo, kad byla buvusio sutuoktinio atžvilgiu pagrįstai nutraukta suėjus senaties terminui.
Sūnus pasirinko mirtį
Aštuonerius metus trukę teismų procesai ir nesibaigiantis tėvo teroras neigiamai paveikė vaikų sveikatą.
Sūnui ir dviem dukterims prireikė ne tik psichologų, bet ir psichiatrų pagalbos.
Vaikams buvo diagnozuota depresija ir potrauminis stresas.
2006 metų rugsėjo 30 dieną sūnus pirmą kartą pabandė suvesti sąskaitas su savo gyvenimu.
Per savo gimtadienį po trumpo pokalbio su tėvu telefonu jaunuolis persipjovė venas.
Tąkart aštuoniolikametį pavyko išgelbėti.
Vaikinas kurį laiką buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje, o jo tėvo atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas – dėl kurstymo nusižudyti.
Tačiau ir čia teisėsauga buvo ne smurtą patyrusios šeimos, o jos kankintojo pusėje.
Praėjus pusmečiui ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Tyrėjai konstatavo, kad lemtingą dieną sūnus su tėvu kalbėjo vos šešias sekundes, todėl esą neįmanoma, jog per tokį trumpą laiką vyras būtų įžeidęs sūnų ar pastūmėjęs žudytis.
Supratusi, kad Lietuvos teismuose nieko nepasieks, 2008 metais moteris kreipėsi į Strasbūrą dėl ilgo teismų proceso.
Kol jos skundas laukė savo eilės, įvyko baisiausias dalykas – 2009 metų spalio 12 dieną jos sūnus dar kartą pakėlė ranką prieš save.
Šį kartą vaikino išgelbėti nepavyko.
13 800
Tiek litų Europos žmogaus teisių teismo sprendimu Lietuva turės sumokėti teisybės savo šalies teismuose ilgus metus neradusiai smurto aukai.
Lietuvos atstovai ilgai spyriojosi
* Lietuva ilgai nenorėjo pripažinti savo kaltės dėl užsitęsusių teismų ir numarintos bylos.
* Ir tik šių metų rugsėjį, kai Europos žmogaus teisių teisme buvo priimtas Lietuvai nepalankus sprendimas kitoje panašioje byloje, Vyriausybė teismui išsiuntė vienašalę deklaraciją, kurioje teigė pripažįstanti savo kaltę dėl pernelyg ilgo teismo proceso ir sutinka pareiškėjai sumokėti 6000 eurų (20 tūkst. 700 litų) kaip kompensaciją už jos patirtą neturtinę žalą.
* Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad moteriai užteks 4000 eurų (13 800 litų) kompensacijos ir jos skundą išbraukė iš nagrinėjamų bylų sąrašo.
