Žvilgsnis į penkias Lietuvos kartas (4). Penkiasdešimtmečiai

Penkiasdešimtmečių kartos atstovai yra žmonės, peržengę gyvenimo vidurį ir turintys pakankamai priežasčių laimei. Sakoma, kad šeštasis gyvenimo dešimtmetis – nuostabus laikas, kai meilė jau surasta, šeima sukurta, vaikai užauginti, karjera pasiekta, išminties sukaupta pakankamai ir galima mėgautis laisve bei jaustis atsakingu tik už save. Tačiau ar taip jaučiasi dabartinė Lietuvos penkiasdešimtmečių karta?

Daugiau nuotraukų (1)

Giedrė Balčiūtė, Saulius Jarmalis

Nov 28, 2013, 5:57 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 2:50 AM

Interneto portalas lrytas.lt tęsia rašinių apie penkias Lietuvos kartas ciklą. Ankstesniuose rašiniuose buvo pabandyta apžvelgti dvidešimtmečių, trisdešimtmečių ir keturiasdešimtmečių kartas. Šįkart - žvilgsnis į Lietuvos penkiasdešimtmečius.

„Esame palepinti“

Žymi astrologė Palmira Kelertienė yra penkiasdešimtmečių kartos atstovė. Paklausta, kuo jos karta yra ypatinga, astrologė sutriko: „Man visada be galo įdomu pabendrauti su savo kartos žmonėmis, stebėti, kaip kas keičiasi. Bet niekada nesusimąsčiau, kuo mes ypatingi.“

P.Kelertienės manymu, jos kartos atstovai yra mažiau patyrę sunkumų, negu ankstesniųjų kartų, išaugę ramesnėmis sąlygomis.

„Karo ir represijų mūsų karta negavo. Mes esame tokie palepinti, nepatyrę tų žiaurumų, kurie teko gyvenusiems anksčiau už mus. Ir religinis persekiojimas, net jeigu ir buvo, tai gal ne toks atšiaurus, kaip anksčiau. Mes esame išaugę sąlyginos gerovės sąlygomis“, - pastebėjo pašnekovė.

Vis dėlto dalį penkiasdešimtmečių kartos atstovų, jos nuomone, sugadino sovietmetis. Astrologė pastebi, kad kai kurie jos bendraamžiai iš anų laikų tebeturi išlikusio cinizmo valstybės atžvilgiu.

„Žinoma, ir mūsų kartoje yra žmonių, turinčių maksimalų atsakomybės jausmą už valstybę, už tautą, už bendras visuomenei svarbias idėjas. Bet nemažai yra tų, kurie išaugo su idėja, kad valstybė yra ta, iš kurios galima vogti, meluoti, su savanaudišku mąstymu tik apie savo interesus. Bet tai - ne tik mūsų, o visų sovietmečių išaugusių žmonių problema“, - pasakojo P.Kelertienė.

Pašnekovė pastebi, kad jos kartoje yra įvairių žmonių: vieni dėl besikeičiančių santvarkų, valdžios savęs taip ir nerealizavo, neįprato prie kapitalistinių idėjų, o kiti labai gerai prisitaikė, sukūrė didžiulius verslus ir klesti.

Be atsakomybės už gamtą

Kalbėdama apie dvidešimtmečių ir trisdešimtmečių kartas astrologė pasidžiaugė, kad dabartiniai jauni žmonės yra kupini gražių, ekologinių idėjų.

„Mūsų kartai trūksta ekologinės atsakomybės, nes apie tai mums apskritai nebuvo kalbama. Man taip gražu, kad jaunimas natūraliai suvokia, jog viskas prasideda nuo smulkmenų: kad reikia rūšiuoti šiukšles, pirkti suyrančiame įpakavime supakuotas prekes, kuo mažiau teršti gamtą, kuo daugiau vaikščioti pėstute, dviračiu ar važiuoti krūvoje vienu transportu“, - pastebėjo pašnekovė.

Astrologė sakė, kad labiausiai jai į akis krenta tai, kad jos kartai neįdiegtas, neįskiepytas rūpestis planeta, gamta. Ekologiškai gyvena tik pavieniai penkiasdešimtmečių kartos atstovai.

„Norėčiau savo kartai palinkėti mokytis iš savo vaikų saugoti gamtą, mūsų planetą, turėti atsakomybės jausmą už save supantį pasaulį“, - sakė P.Kelertienė.

Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centro „InVito“ psichologas psichoterapeutas Andrius Kaluginas:

Penkiasdešimtmečių karta, man atrodo, yra skilusi į dvi dalis.

Viena dalis – tai žmonės, kurie yra visiškai nusivylę gyvenimu, nes taip ir nesugebėjo adaptuotis po didžiųjų ekonominių, psichologinių, politinių permainų, iki šiol negali iš to išbristi ir nemato prošvaisčių. Tai žmonės, kurie kritikuoja, burba, yra nepatenkinti, nuskriausti.

Kita dalis – žmonės, kurie rado savo vietą, sugebėjo puikiai prisitaikyti. Jie žino gyvenimo skonį ir, jeigu nėra emigravę, labai gerai čia jaučiasi.

Jeigu žmogus dirbo, tarkime, statybose, veikiausiai jis ir po devyniasdešimtųjų visai neblogai įsitvirtino, nes tiesiog toliau tęsė savo darbą.

Tačiau su pramone susijusių specialybių atstovams: technologams, inžinieriams, konstruktoriams, staklių specialistams buvo sunkiausia, nes pasikeitus laikams visų pirma griuvo pramonė. Kas sugebėjo iš tos srities persiorientuoti į, sakykime, prekybinę sferą, dabar jaučiasi labai gerai, bet tokių nėra labai daug. Kiti krito į neviltį, nes nesugebėjo rasti naujo kelio.

Labai keista, bet tie, kuriems yra apie penkiasdešimt, rečiausiai lankosi mano kabinete. Aš tai galiu paaiškinti tuo, kad didžioji dalis tiesiog neturi pinigų ir niekuo nebetiki. Jie yra nusivylę, netiki, kad jiems įmanoma padėti, kad jie yra kažkam įdomus.

Jeigu penkiasdešimtmečių kartos atstovai į mane kreipiasi, tai tik su seksologinėmis arba su alkoholiu susijusiomis problemomis. Toks jausmas, kad jie tarsi nieko nebelaukia iš gyvenimo. Jie neberanda kelio atgal.

Alkoholizmas, deja, būdingiausia penkiasdešimtmečiams problema. Jie geria, nes jiems yra bloga. Jie užsiveda, krenta į alkoholizmo liūną, nes nemato kitų galimybių džiaugtis. Skirtingai nuo trisdešimtmečių, kurie dažniausiai geria vakarėliuose, baliuose ir tam, kad nuimtų stresą, nuolatinį nuovargį, kad atsipalaiduotų, nes labai daug dirba, penkiasdešimtmečiai geria dėl egzistencinių priežasčių. Ir geria jie dažniausiai namuose, vieni.

Psichologine prasme 50 metų yra nuostabus amžius, kada žmogus yra peržengęs gyvenimo vidurį turėtų džiaugtis laisve, jaustis atsakingas tik pats už save, bet Lietuvoje, deja, yra ne visai taip.

Ambulatorinės klinikos „Nefrida“ šeimos gydytojas Virginijus Kontrimas:

Labiausiai penkiasdešimtmečių kartai būdingas ligos: padidėjęs kraujo spaudimas, miokardo infarktai, ginekologinės ligos, prostatos ligos, II tipo cukrinis diabetas.

Tai susiję su aktyvia darbine veikla, netinkama mityba. Taip pat turi įtakos ir amžiniai žmogaus organizmo pakitimai.

Ankstesnėms kartoms, mano nuomone, šios ligos atsirasdavo vėliau.

„Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė:

Ekonomistai šiuos žmones kartais vadina „sumuštinio“ karta. Jiems dar nesibaigė rūpesčiai dėl vaikų, ypač dabar, kai jaunimas vis ilgiau pasilieka tėvų namuose, tačiau jau reikia rūpintis senstančiais tėvais. Karjera, greičiausiai jau važiuoja žemyn.

Penkiasdešimtmečiai dažnai turi būstą be paskolos ir nemažai santaupų, bet Lietuvoje labai gajus požiūris, kad vaikams reikia palikti bent jau būstą.

Užuot pardavę didelį trijų kambarių butą ir įsigiję mažesnį, ekonomiškesnį, o gautus pinigus panaudoję savo oriai senatvei, žmonės galvoja apie tai, ką paliks vaikams.

Ši karta per savo aktyvų gyvenimą yra mačiusi ir išgyvenusi daug sudėtingų laikotarpių, bankų griūčių, ne vienas prarado pinigus. Todėl jie finansine sistema nelabai pasitiki ir dažniausiai laiko pinigus indėliuose.

Gyvenimas privertė šią kartą išmokti su pinigais elgtis atsargiai ir atsakingai, to jie galėtų išmokyti ir savo vaikus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.