Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius per susitikimą su ES vadovais Vilniuje nepakeitė savo nuomonės, ir tik iš šalies stebėjo iškilmingą sutarčių pasirašymo ceremoniją.
Moldovos premjeras Iurie Leanca savo ruožtu teigė, kad Vilniuje žengtas žingsnis priartins jo valstybę visateisės narystės link.
„Tai yra aiškus kelias pirmyn mūsų santykiuose, kurie neabejotinai vieną dieną atves mano šalį į ES“, - po pasirašymo ceremonijos Vilniuje sakė Moldovos premjeras.
ES vadovai sakė tikintys, kad sutarčių tekstą preliminariai Vilniuje patvirtinusios Moldova ir Gruzija jas galutinai galėtų pasirašyti kitais metais.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy pagyrė Gruzijos ir Moldovos vadovų „pasiryžimą, drąsą ir politinę valią“, pabrėždamas, kad tai didžiausios apimties ES susitarimai su valstybėmis partnerėmis.
Susitikimo šeimininkė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėjo, kad drąsa bus reikalinga galutinai įtvirtinti Gruzijos ir Moldovos europinį pasirinkimą.
„Mums reikės daug pastangų, kad šios dienos įsipareigojimai taptų neatšaukiama realybe ir atneštų geresnį gyvenimą mūsų rytų partneriams. Mums reikės drąsos ir išminties judėti pirmyn, Mums reikės vienybės ir pasitikėjimo įveikti būsimus iššūkius“, - ceremonijoje kalbėjo prezidentė.
ES ir Lietuvai reikia strateginės kantrybės su Ukraina
Europos Sąjungai (ES) ir Lietuvai prireiks kantrybės bendraujant su Ukraina, kurios ES vadovams ketvirtadienį Vilniuje nepavyko įtikinti pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį, mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Politikos ekspertas nesutinka, kad toks Ukrainos žingsnis liudija, jog ji gręžiasi į Rusijos pusę - anot jo, laukia tolesnės derybos, kuriose prireiks kantrybės.
„Nemanau, kad tai rodo, jog Ukraina pasirinko kokią nors kryptį - tai rodo, kad Ukraina derasi ir toliau derėsis. (...) Čia reikia tiesiog kantrybės, ir Europos Sąjungai reikia pergalvoti savo taikomas priemones Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių atžvilgiu, bet, žinoma, ieškoti pinigų, kuriuos būtų galima skirti nekalbant apie reformas, manau, būtų klaida. Europos Sąjunga neturi ir negali perimti tų pačių įtakos priemonių, kurias naudoja Rusija“, - BNS penktadienį sakė jis.
R.Vilpišauskas sako, kad nepaisant to, ar sutartis Vilniuje būtų pasirašyta, ar ne, kiltų klausimas, kaip Ukrainai pavyktų ją įgyvendinti.
„Sakyčiau, net jeigu ir būtų pasirašyta asociacijos sutartis su ES, pagrindinis klausimas būtų, kaip ją įgyvendintų Ukrainos institucijos. Šiuo atžvilgiu, manau, būtų ne mažesnis neaiškumas, neapibrėžtumas, negu yra dabar, tik būtų žinoma simbolinė pergalė, kuri būtų įprasminusi Vilniaus Rytų partnerystės susitikimą. Tai neįvyko, bet tas neapibrėžtumas išlieka“, - kalbėjo jis.
Ukraina atsigręš į Vakarus?
Tai, kad ES ir Ukrainai nepavyko susitarti dėl asociacijos sutarties pasirašymo, anaiptol nereiškia, kad Ukraina puls į Rusijos glėbį, nes ir pačiai Rusijai dotuoti Ukrainą gali būti nepakeliama našta, mano politikos ekspertas Kęstutis Girnius. Todėl, anot jo, anksčiau ar vėliau daugiausiai dėl ekonominių priežasčių Ukraina vėl atsigręš į Vakarus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas K.Girnius sako teigiamai vertinantis ES derybų su Ukraina atomazgą ir tai, kad ES nesileido į Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus bandytas primesti „turgaus“ derybas.
„Aš manau, kad gerai, kad nesusitarė. Man buvo visiškai nesuprantama, kodėl Viktoras Janukovyčius taip anksti paskelbė, kad Ukraina nepasirašys, užuot laukęs, kad pati ES atmestų Ukrainos kandidatūrą, nes ji nepatenkino visų sąlygų. Manau, kad vienintelė galimybė buvo, kad jis bandė iš ES išmušti dar daugiau pinigų, pasakyti - aš neinu su jumis, bet jei duosit daug daugiau pinigų, daugiau lengvatų, tada gali pavykti su jumis bendrauti. Ačiū Dievui, kad ES pasakė „ne“. Nes tada reikštų, kad ES pritraukia savo žmones tik pinigais. Kai V.Janukovyčius nutarė neiti (link suartėjimo su ES) ir vienintelė galimybė buvo jį pritraukti faktiškai kyšiais, tai gerai, kad tai neįvyko“, - svarstė K.Girnius.
Pasak jo, esminiai motyvai nulėmę Ukrainos vadovo sprendimą nepasirašyti asociacijos sutarties su ES - ekonominiai, tačiau tie patys argumentai gali atgrasyti ir nuo Ukrainos suartėjimo su Rusija.
„V.Janukovyčius sudarė turgų, pamatė, ką gali pasiūlyti Rusija, pamatė, ką gali pasiūlyti ES, laukė, ką galimą paimti iš vienų, iš kitų, ir pasiėmėm tai, kas patogiausia. Vienintelė paguoda tai, kad ilgainiui, nepaisant to, kad dar praeis dveji treji metai iki kol Ukrainos narystės ES klausimas iš naujo atsiras, manau, kad Ukraina judės Vakarų linkme, nes su Rusija per sunku bendrauti. Reikia matyti, kaip V.Putinas bendrauja su Rusijos žmonėmis - kaip diktatorius, įsakinėja, nurodinėja, jų nesiklauso. Jis nemokės kitaip kalbėtis su Ukraina. Ukraina, vis dėlto, yra nepriklausoma šalis, tai pasuks kitu keliu“, - kalbėjo politikos ekspertas.
K.Girniaus manymu, Ukrainos ekonominės problemos gali būti nepakeliama našta Rusijai, kuri linkusi kartoti kai kurias istorines klaidas.
„V.Putinas padarė tą pačią klaidą, kurią Sovietų sąjunga padarė su Varšuvos sutarties sąjunga. Varšuvos sutarties sąjungą jie išlaikė masinėmis dotacijomis ir ta finansinė parama prisidėjo prie Sovietų sąjungos žlugimo. Staiga, jei dabar pradės masiškai dotuoti Ukrainą, tai Rusijai bus labai sunki našta, jei nedotuos - tai Ukraina vėl grįš į Vakarus“, - sakė K.Girnius.
TSPMI docento vertinimu, po šios derybų su Ukraina atomazgos savas išvadas turėtų padaryti ir ES.
„Įvykiai rodo, kad ES patyrė žvalgybos nesėkmę, jie nenumatė to, kas darosi. O kitas svarbus momentas - ES save pervertino, jei prieš 15 metų visi iki vieno be išlygų veržėsi į ES, dabar žmonės šiek tiek skeptiškiau vertina, nes tai, ką ES gali duoti, ypač finansinę ir kitokią paramą, yra gerokai sumažėję, ir ES tikrai turi pagalvoti, kokia ji iš tiesų yra, ir jei nori pritraukti naujų narių, turi gerai pagalvoti, kaip tai daryti. Negali manyti, kad tik V.Janukovyčius kaltas, kad be V.Janukovyčiaus viskas būtų buvę gerai. Nebūtų buvę gerai. ES šiam reikalui nebuvo pasiruošusi“, - teigė politikos ekspertas.
Eurointegracija - gyvybiškai svarbi
Buvęs Moldovos ministras pirmininkas Vladas Filatas teigia, kad jo šaliai eurointegracijos procesas yra gyvybiškai svarbus.
Po Moldovos Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) parafavimo politikas kalbėjo, jog Moldova yra pasiruošusi siekti narystės Sąjungoje, tačiau nedrįso prognozuoti, kada tai įvyks.
„Jūs turite suprasti, kad eurointegracijos procesas yra gyvybiškai svarbus Moldovos Respublikai. Galime diskutuoti dėl tų šalių, kurios turi alternatyvas ar kitas galimybes. Moldova jų neturi“, – atvykęs į Vilnių kalbėjo V.Filatas.
Jo teigimu, kol kas šalis nejaučia spaudimo iš Rusijos dėl šio savo politinio žingsnio.
„Jei neskaičiuotume vyno eksporto uždraudimo, tuomet spaudimo nėra. Kalbų daug, bet veiksmų kol kas nėra“, – sakė jis.
Jis teigė nesibaiminantis, kad bevizis režimas su ES šalimis sukels didžiulę emigracijos bangą, kaip tai nutiko kitose buvusio Rytų bloko valstybėse.
„Jeigu mes to bijotume, mes neužsiimtume politika. Mes turime tikslą ir einame link jo apgalvotai ir atsakingai“, – sakė V.Filatas.
Anot jo, Moldova iš eurointegracijos nesiekia ekonominių privalumų. V.Filato teigimu, Moldova – tai Europos šalis, todėl ji turi eiti kartu su Europa.
„Istoriškai ir geografiškai mes esame europinė valstybė“, – kalbėjo politikas.
Vis dėlto jis nepateikė galimo laikotarpio, per kurį Moldova sugebės pasiruošti ir pareikš norą tapti visateise ES nare.
„Kai būsime pasiruošę. O tam reikia daug dirbti. Mes norime (...) ne tik gauti, bet ir pridėti savo indėlį tam, kad ES būtų dar stipresnė“, – sakė jis.
Renginiai - be incidentų
Rytų partnerystės renginiai ketvirtadienį vyko be incidentų, praneša Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
„Jokių incidentų tikrai nebuvo, viskas buvo tvarkingai“, - sakė Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Vytautas Grašys.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad vairuotojai ne visąlaik tinkamai praleidžia svarbius svečius vežančias kolonas.
Penktadienį gausiausios policijos pareigūnų pajėgos dirbs prie „Litexpo“ rūmų, kur tęsis viršūnių susitikimas, svečiai taip pat bus lydimi iš viešbučių miesto centre.
V.Grašys prašo vairuotojų būti dėmesingais ir geranoriškai praleisti kortežus.
ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje vyksta ketvirtadienį ir penktadienį.
