Ar prekių vežimėlis prekybos centro koridoriuje gali mėtytis penkerius metus?
Gali. Taip nusprendė Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Ar tik ne todėl, kad pretenzijas dėl nuomos sutarties nepaisymo bendrovei „Norfos mažmena“ pateikė su šešėliniu verslininku S.Rachinšteinu siejamos įmonės?
Užėmė per didelį plotą?
Vilniaus centre, Švitrigailos gatvėje, esančios parduotuvės „Norfa“ savininkai šį pastatą stačiusiai bendrovei LNTV kas mėnesį už nuomą mokėdavo per 67 tūkstančius litų.
Tokia kaina buvo nustatyta dar 2004 metais.
Tačiau pastato šeimininkai nusprendė, kad „Norfa“ naudojasi didesniu pastato plotu, nei nurodyta nuomos sutartyje.
Jie pasikvietė antstolius, kurie užfiksavo, kad bendrosiose patalpose stovi „Norfos“ reklamos skydai ir prekių vežimėliai.
Dabartinė pastato savininkė bendrovė „Construction Ace“ kreipėsi į VAT ir pareiškė, kad vežimėliai ir kiti parduotuvei priklausantys daiktai bendrosiose patalpose buvo beveik šešerius metus – nuo 2004 iki 2010 metų, ir už papildomo ploto naudojimą pareikalavo sumokėti 237,5 tūkstančio litų. Spalį VAT šį ieškinį patenkino.
Neprašė susirinkti daiktų
VAT sprendimą priteisti skolą už papildomą plotą „Norfos mažmena“ apskundė Apeliaciniam teismui. Prekybos tinklo atstovai teigia, kad patalpos, už kurias VAT priteisė nuomos mokestį, parduotuvei nereikalingos.
Prekybos tinklo atstovai Apeliaciniam teismui bandys įrodyti, kad Švitrigailos gatvėje esančiame prekybos centre antstoliai lankėsi ir jį fotografavo dvi dienas.
Tuo metu bendrojo naudojimo patalpose pirkėjai ar parduotuvės darbuotojai galėjo būti palikę vežimėlių ir krepšelių, tačiau jie ten nesimėtė beveik šešerius metus.
Prekybos tinklo atstovai teigė, kad pastato savininkų prašymu juos būtų iš karto patraukę, tačiau iš LNTV ir vėlesnių savininkų dėl to nėra sulaukę jokių priekaištų.
Keliauja iš rankų į rankas
Daugybę įmonių pristeigęs S.Rachinšteinas pasinaudojo įprasta aferų schema – ne kartą keitė ne tik pastato savininkus, bet ir nuomojamų patalpų plotą.
Vilniaus centre patalpas „Norfai“ išnuomojo LNTV, 2010 metais pastatas buvo parduotas bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, dar po metų jo šeimininke tapo bendrovė „Finiens“, o ieškinį teisme pareiškė „Construction Ace“.
Keičiantis pastato savininkams, brėžiniuose pasikeitė ir pastato patalpų plotas – kažkur dingo beveik 114 kvadratinių metrų.
Nieko keista. Prieš keletą metų Aukščiausiasis teismas pripažino, kad šis pastatas atsirado iš oro.
Nors jį statė ir medžiagas tiekė kelios dešimtys bendrovių, o bankas suteikė 5 milijonų litų paskolą, sutarčių dėl statybos darbų neišliko. Neišliko, vadinasi, jų visai nebuvo – paprastą išvadą padarė Aukščiausiasis teismas.
Sąskaitos – po 7 metų
Negana to, „Norfos mažmena“ sulaukė S.Rachinšteino įsteigtos bendrovės „Serneta“ reikalavimų sumokėti už elektrą, dviejų parduotuvių naudotą 2006–2007 metais.
Nors bendrovės „Norfos mažmena“ vadovai teigia visada laiku mokėję už elektrą, pastatus jiems nuomojusios bendrovės „Serneta“ šio laikotarpio dokumentų neišsaugojo. Visus juos sunaikino tuometis bendrovės direktorius Sergejus Jerochinas.
Sumokėti skolas už elektrą reikalaujanti „Serneta“ nepateikė jokių elektros tinklų sąskaitų, tik pačių įmonės darbuotojų sudarytas lenteles, kuriose nurodytas skolos dydis.
Lietuvos teismuose yra kelios dešimtys bylų tarp S.Rachinšteino įkurtų bendrovių ir prekybos tinklą „Norfa“ valdančių įmonių „Rivona“ ir „Norfos mažmena“.
Teisininkai pažymėjo, kad bendrovės LNTV ir „Serneta“ egzistuoja vien tam, kad galėtų dalyvauti teismo procesuose.
Ieškiniai įvairioms įmonėms pasipylė tuomet, kai bendrovei „Serneta“ buvo iškelta bankroto byla. Į tai atsižvelgę teismai atideda mokesčius už pateiktus ieškinius.
„Serneta“ prirašė tiek ieškinių, kad juos skaitantys tariamų skolininkų advokatai pastebi vis daugiau klaidų – painiojamos datos, sąskaitų numeriai.
Ant šių bendrovių ieškinių dažnai nėra jokių parašų, nes jų vadovai – Rusijos gyventojai.
Teismams pateikiami dokumentai antspauduojami parašus imituojančiais spaudais.
