Tuo metu Ukrainoje nesiliauja protestai: dar būdamas Vilniuje ir pakeliui iš Lietuvos į namus prezidentas V.Janukovyčius iš proeuropietiškai nusiteikusių Ukrainos piliečių sulaukė pačių griežčiausių vertinimų, epitetų ir raginimų nedelsiant atsistatydinti. Penktadienio popietę ukrainiečiai jau rikiavosi į gyvąją grandinę, kuri turėjo nusidriekti nuo Kijevo centro iki Ukrainos sienos su ES. Šis komentaras – apie tai, kaip vertinti tai, kas įvyko Vilniuje, ir ko laukti artimiausioje ateityje?
Tik atsitiktinis sutapimas ar planas „B“?
Kiek daugiau nei savaitei likus iki Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo Europos Parlamente imta kalbėti, kad mums, Europos Sąjungai, nereikia skubėti pasirašyti Asociacijos susitarimo su Ukraina Vilniuje, kad pasirašymą verčiau atidėti iki artimiausio ES Vadovų susitikimo, kuris vyks kitų metų kovą jau pirmininkaujant Graikijai. Šią idėją ėmė siūlyti vienas labai įtakingas, svarbias pareigas užimantis didelei ES valstybei narei atstovaujantis Europos Parlamento narys.
Laike tai sutapo su Ukrainos vyriausybės vadovo M.Azarovo viešu pareiškimu, kad Vilniuje Ukraina nepasirašys Asociacijos susitarimo su ES dėl finansinės šalies padėties, dėl galimų didelių neigiamų pasekmių. Kitais žodžiais, tuo metu, kai ukrainiečiai skubėjo į gatves ir aikštes protestuoti prieš Ukrainos valdžios nusiteikimą nepasirašyti dokumentų Vilniuje, buvo rengiamas kitas planas, pagal kurį pasirašymo data nukeliama ateičiai, tiesa, netolimai.
Dabar, jau pasibaigus susitikimui Vilniuje, išgirdus valstybių vadovų ir ES institucijų vadovų mūsų sostinėje išsakytas mintis ir vertinimus, galiu sakyti, kad minėta idėja, paleista apyvarton Europos Parlamente, nebuvo propagandinė „antis“ ar tiesiog dezinformacija. Tai buvo planas „B“, kuris ir buvo įgyvendintas. Daug kas tikėjosi, kad į Vilnių atvykusi Vokietijos kanclerė A.Merkel padės pasiekti „persilaužimą“, kad jos pokalbis su Ukrainos prezidentu pakeis jo neigiamą poziciją. Taip neįvyko: kai mūsų prezidentė sakėsi dar turinti vilčių, kad Ukrainos apsisprendimas bus teigiamas, Vokietijos kanclerė pareiškė vilčių jau nebeturinti...
V.Janukovyčius atstovauja Rusijos interesams?
V.Janukovyčius į Vilnių atvyko su pasiūlymu, kad derybose tarp ES ir Ukrainos turi dalyvauti ir Rusija. Ukrainos prezidento pasiūlymas ES atstovams nebuvo netikėtas: Ukrainos vadovai tai buvo siūlę jau anksčiau, tačiau ir tuomet pasiūlymas buvo atmestas. Atrodė keistai, kad Ukrainos prezidentas ryžosi siūlyti tai dar kartą, šį kartą jau visai atvirai atstovaudamas Rusijos valdžios interesams.
Į šį pasiūlymą ES institucijų vadovai – EK pirmininkas Jose Manuel’is Barroso ir ES Tarybos pirmininkas Herman’as von Rompuy – atsakė griežtai: jokios trečiosios šalies derybose nebus. Derybos vyksta tarp ES ir Ukrainos, ir trečiajai šaliai Rusijai jose nėra ką veikti. Apskritai Rusijos elgesys, spaudimo ir šantažo, „botago ir pyrago“ politika Vilniuje sulaukė daug kritikos: civilizuotame pasaulyje tokie veikimo būdai, kokius sau leidžia Rusija, XXI amžiuje yra nepriimtini.
Prezidento V.Janukovyčiaus „programa“ gerai žinoma: pirma, savo oponentę, buvusią Ukrainos premjerę J.Tymošenko laikyti kalėjime; antra, laimėti Ukrainos prezidento rinkimus 2015 metais; trečia, išlaikyti gerus santykius su Rusija ir pasirašyti Asociacijos susitarimą su ES, nes ir viena, ir kita ir Ukrainai (o ir jo šeimos verslui) atneštų neabejotinos naudos. V.Janukovyčius bando įgyvendinti šiuos planus ir niekaip negali susitaikyti su tuo, kad visi šie tikslai kartu yra neįvykdomi, kad reikia rinktis – arba-arba.
ES siunčiama žinia yra aiški: pirma, atsisakyti selektyvaus teisingumo praktikos ir paleisti į laisvę J.Tymošenko, suteikti jai bent dalinę malonę ir išleisti gydytis į Vokietiją. Antra: laisvosios prekybos susitarimas su ES yra nesuderinamas su naryste Rusijos inicijuojamoje Muitų sąjungoje. Čia irgi teks pasirinkti. Trečia: Europos Sąjunga pasirengusi padėti Ukrainai, bet tik po to, kai ES iškelti reikalavimai bus įvykdyti.
Ir Tarptautinio valiutos fondo paskola, ir ES mikrofinansinės pagalbos programa bus aktyvuotos tik tuomet, kai Ukraina atliks „namų darbus“, tame tarpe ir sukuriant skaidresnes verslo taisykles šioje šalyje, aktyviau kovojant su korupcija.
Kas toliau?
Vilniaus susitikime buvo nuolat kartojama: ES durys Ukrainai lieka atviros. Buvo pasakyta ir tai, kad Asociacijos susitarimas gali būti pasirašytas jau kitų metų kovą. Tai reiškia, kad Ukrainai duota daugiau laiko „namų darbams“ atlikti.
Kita vertus, Ukraina pasiliko ten, kur ir buvo: neapsaugota nuo tolesnio Rusijos spaudimo ir šantažo, nepasiekusi susitarimo su ES dėl ženklesnės finansinės paramos.
Kitų metų kovas – visai ne už kalnų, pavasaris netruks ateiti. Ukrainos klausimas išlieka ES darbotvarkės viršuje, o Ukrainos tautos ateitis – šios šalies ir ES politikų rankose. Didele dalimi ateitis priklausys ir nuo to, kas vyks pačioje Ukrainoje, nuo Ukrainos visuomenės vertinimų ir elgesio.
L.Andrikienė yra Europos Parlamento narė.
