Savivaldybės užsakymu apklausą rengę Kauno technologijos universiteto (KTU) specialistai apklausė 1832 kauniečius, kurių prašyta įvertinti net 203 sritis ir paslaugas, rašo dienoraštis „Lietuvos rytas“.
Kauniečiai gyrė mieste vykstančius renginius, kultūros ir švietimo įstaigų darbą, o skaudžiausiai pliekė už neremontuojamas gatves, kiemus bei viešųjų tualetų trūkumą.
Vienas apklausos rengėjų, KTU Socialinių tyrimų laboratorijos vedėjas profesorius Gediminas Merkys sako, kad pirmą kartą taip išsamiai ištirta gyventojų nuomonė. Miesto valdžia gavo puikią progą ja pasinaudoti, tačiau nuveikti kai kuriuos darbus neturi galimybių.
– Ar tai, ką sužinojote Kaune vykusios apklausos metu, smarkiai nustebino jos rengėjus?
– Dažnai sociologinių tyrimų rengėjams priekaištaujama, kad jie tik patvirtina tai, kas ir taip visiems žinoma. Iš tikrųjų padėtis šiek tiek kitokia. Sociologai labai džiaugiasi, kai išsiaiškina tai, ko niekas neprognozavo, arba tyrimo rezultatai neatitiko prognozių.
Tokie atradimai stebino ir šįkart. Kauniečiai labai palankiai vertino kultūros sritį, švietimą, išskyrus ikimokyklinį ugdymą. Švietimo įstaigų veiklos kokybė vertinama labai gerai, tačiau jų prieinamumas prastas.
Nors Kaunas garsėja gydymo įstaigų gausa, mieste rengiami būsimieji medikai, patekti pas gydytoją specialistą – itin sunki misija. Šiuo požiūriu Kaunas stovi greta gūdžios provincijos miestelių, nors bendras medicinos paslaugų lygis labai aukštas.
Kauniečiai labai kritiškai vertina valdžios bendravimą su žmonėmis, reagavimą į jų skundus, pasiūlymus. Šiek tiek keista tai girdėti. Galbūt miesto valdžiai išties sunkiai sekasi spręsti ūkinius reikalus, tačiau susidaro įspūdis, kad tiek meras Andrius Kupčinskas, tiek administracijos atstovai puikiai moka bendrauti su gyventojais ir nepraleidžia progos tai daryti.
– Galbūt kauniečių tiesiog netenkina bendravimo rezultatai ar gaunami atsakymai į aktualius klausimus?
– Daugybė negerovių priskiriama miesto valdžiai, tačiau iš tikrųjų jų ištakų reikėtų ieškoti šalies centrinės valdžios įstaigose.
Itin prasti atsiliepimai apie gatvių ir įvažų į kiemus būklę, tačiau dauguma žmonių nežino, kad didžioji dalis surenkamų mokesčių perskirstoma per Susisiekimo ministeriją. Pinigai keliauja svarbiausioms šalies transporto arterijoms remontuoti bei prižiūrėti, jų būklė išties gera, tačiau savivaldybės gauna tik trupinius.
Naujos gatvių dangos tiesimas kainuoja labai brangiai, todėl savivaldybė savo jėgomis nesugebės to padaryti. Visiškai nesvarbu, kokiai partijai priklauso meras, ir net jeigu jis apsipylęs žibalu viešai susidegintų, niekas nepasikeistų.
– Ką miesto valdžia gali padaryti savo jėgomis?
– Žmonės pageidauja daugiau viešai prieinamų sporto objektų, vaikų žaidimų aikštelių. Reikėtų įrengti krepšinio, tinklinio aikštelių, teniso kortų, o jų priežiūrą galbūt galima patikėti vietos bendruomenėms. Didelių investicijų tokiam tikslui nereikia – pakaktų 70–100 tūkst. litų.
Daugeliui žmonių aktuali tema – viešųjų tualetų stygius.
– Panašius tyrimus atliekate jau dešimtmetį įvairiose savivaldybėse. Ar padėtis Kaune kuo nors išskirtinė?
– Bendras vaizdas panašus tiek dideliuose miestuose, tiek rajonų centruose. Visur žmonės skundžiasi apšvietimu, gatvių būkle, atliekų surinkimu, viešųjų erdvių estetiniu vaizdu.
Mažų rajonų merai didžiąją laiko dalį skiria susitikti su žmonėmis įvairiomis progomis. Tuomet matyti, kad valdžia tikrai tarnauja žmogui, ir tokie merai renkami į šias pareigas kelias kadencijas iš eilės. Beje, tokiuose miestuose tikrai gerai tvarkomasi.
Kaimyninės Latvijos Ventspilio miesto meras gausybę metų buvo renkamas į šias pareigas daugiausia tik todėl, kad išgražino miestą.
Merui ar administracijos direktoriui neturi rūpėti taika Sirijoje ar panašūs didžiosios politikos dalykai. Jie turėtų visomis išgalėmis stengtis, kad žmonės jaustųsi oriai, vaikščiotų apšviestomis ir saugiomis gatvėmis, turėtų galimybę patraukliai leisti laisvalaikį. Taip pat vertėtų atsikratyti arogancijos ir šiltai bendrauti su gyventojais.
– Kokių neatidėliotinų permainų pageidauja kauniečiai?
– Sutaisyti gatves ir kiemus, tačiau savivaldybė šiam tikslui tikrai neturi reikalingos pinigų sumos.
Prie namų reikia žaidimų aikštelių, kuriose visa šeima galėtų leisti laiką ir kartu propaguoti sveiką gyvenseną. Tai galėtų tapti ir visos šalies programa. Draudimo bendrovėms, verslui ir net Valstybinei ligonių kasai turėtų rūpėti, kad prie daugiabučių bumbsėtų kamuoliai ir nesimatytų rūkstančių cigarečių ar „bambalinio“ alaus.
Reikia išnaudoti aplinkybę, kad Kaunas įsikūręs prie dviejų didžiausių upių, mat gyventojams labai patinka pramogauti paplūdimiuose. Naujasis Lampėdžių kempingo paplūdimys tapo tiesiog nedideliu stebuklu. Užsieniečiai išvis neįsivaizduoja, kad tokiame dideliame mieste galima atsigaivinti upės vandenyje.
Išleidus daugiau lėšų rekreacinei infrastruktūrai pagerėtų gyvenimo kokybė, savijauta, galbūt net sumažėtų emigracija. Laimingos karvės duoda daugiau pieno, o žmonės padidintų veiklos produktyvumą.
– Ar savivaldybių atstovai pasinaudoja tokių apklausų metu surinkta medžiaga?
– Kauno rajone triskart rengėme apklausas. Rezultatai buvo panašūs, ir rajono valdžia dabar itin daug lėšų skiria takų, aikštelių, poilsio zonų kūrimui. Stengiamasi išpildyti gyventojų lūkesčius, todėl Kauno rajonas šiuo požiūriu dar lenkia miestą.
– Kuriose seniūnijose kauniečiai jaučiasi laimingiausi, o kokiose vietovėse juos slegia daugiausia rūpesčių?
– Žmonės, kurie daug bendrauja su seniūnijos darbuotojais, visada geriau juos vertina. Seniūnai taip pat labai skirtingi: tarp jų yra ir aktyvių, ir apsnūdusių žmonių.
Blogiausiai įvertinta Dainavos seniūnija, kuri neturi nė vienos teigiamos statistinės išskirties ir turi 7 neigiamas. Vilijampolės, Žaliakalnio ir Aleksoto seniūnijos priskirtinos prie pirmaujančių. Kita vertus, dėl įvairių aplinkybių šiuo atveju nereikėtų daryti tiesmukų išvadų apie gyvenimo sąlygas atskirose seniūnijose.
