Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) užsakymu atlikto sociologinio tyrimo duomenimis, mūsų šalies moksleivių tėvai labai dažnai skundžiasi, kad bendrojo lavinimo įstaigose vaikai netobulėja įvairiapusiškai. Jų nuomone, per mažai dėmesio skiriama moksleivių kūrybingumui, savarankiškumui, iniciatyvumui, gebėjimui veikti nestandartinėse situacijose. Trumpai tariant, moksleiviams apaunamas tik vienas batas – jie gauna žinių, tačiau neturi kompetencijų, kaip, kur ir kada tas žinias naudoti.
LVJC direktorius Valdas Jankauskas įsitikinęs, kad mokytojai yra tapę dabartinės švietimo sistemos įkaitais. „Programos didžiulės, reikalaujama išmokyti kuo daugiau, o laikas – limituotas. Kuomet klasėje yra 30 mokinių, tu turi būti tikras virtuozas, jog su kiekvienu dar suspėtum pasikalbėti ir apie vertybes, asmeninį tobulėjimą“, – pastebi Lietuvoje ir užsienyje rengiamų seminarų pedagogams lektorius.
Pasak V.Jankausko, būtent tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvos darbo rinka susiduria su „robotukų armija“, o akmenys krinta į situacijos kontroliuoti negalinčių pedagogų daržą.
„Vienas iš apmaudžiausių pavyzdžių – elementarūs darbo pokalbiai. Jauni žmonės į juos ateina aklai iškalę visus galimus atsakymus, lyg po intensyvios treniruotės. Kuomet paaiškėja, jog visa tai buvo išmokta, situacija būna labai nemaloni – tiek darbdaviui, tiek potencialiam darbuotojui, – dėsto LVJC vadovas. – Labai aiškiai matosi, jog mūsų jaunimui trūksta savarankiškumo, pasitikėjimo savimi, bendradarbiavimo įgūdžių. Apskritai, rinkdamiesi specialybes žmonės negalvoja, kaip iš to išgyvens. O iš tikrųjų reikia mąstyti ne apie tai, kur stoti, o apie tai, kokią naudą specialybė gali atnešti ateityje“.
Viena iš realių galimybių mėginti pakeisti esamą padėtį – kreiptis į neformaliojo ugdymo specialistus. Praktinę pagalbą jie siūlo tiek moksleiviams, tiek jų tėvams, tiek patiems pedagogams.
„Neformalus ugdymas – visa tai, kas susiję su socialinėmis kompetencijomis, gyvenimo įgūdžiais, gebėjimais, vertybėmis. Moksleiviams siūlome įvairius būrelius, tėvams – seminarus, padedančius geriau suprasti savo vaikus, atskleisti jų talentus. Itin platų seminarų spektrą – pradedant motyvaciniais dalykais ir baigiant laiko valdymu bei verslumo ugdymu – rekomenduojame pedagogams. Esame parengę ir išbandę seminarų ciklą, kurį palankiai įvertino net ir tokia šalis, kaip Rusija, – pažymi V.Jankauskas.
Seminaruose dalyvavo jau dešimties Maskvos mokyklų pedagogų kolektyvai, o netrukus ši programa bus pristatyta ir Lietuvoje. Visi ugdymo specialistai kviečiami dalyvauti gruodžio 6 d. Vilniuje, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vyksiančioje Mokytojo saviugdos dienoje, kurios metu V.Jankauskas ves asmenine patirtimi paremtus praktinius seminarus.
Maskvos menų mokyklos „Rodnik“ direktorės Svetlanos Nefiodovos teigimu, seminarai pedagogams buvo naudingi įvairiapusiškai – išaugo pasitikėjimas savo jėgomis, praturtėjo žinių bagažas.
„Pradžioje nestandartinis seminarų vedimo būdas šiek tiek stebino, tačiau netrukus su visu pedagogų kolektyvu įsitraukėme į procesą. Net nesitikėjau, jog rezultatus pajusime taip greitai – tarpusavyje ėmėme bendrauti kur kas laisviau, pradėjome įsiklausyti vieni į kitų nuomones, ko anksčiau tikrai nebuvo, – pastebi menų mokyklos vadovė. – Be praktinių bendravimo įgūdžių, daug naujo sužinojome apie sėkmės instrumentus – komandinį darbą, laiko planavimą, emocijų ir netgi finansų valdymą. Tačiau šauniausia tai, jog visi mūsų kolektyvo nariai pradėjo kur kas labiau pasitikėti savimi“.
Tuo metu 1451-osios Maskvos mokyklos direktorė Natalija Makarova pažymi, kad seminarų ciklą praėjęs pedagogų kolektyvas tapo vieningesnis – nebeliko susiskaldymo, atsiradusio po dviejų atskirų mokyklų sujungimo į vieną.
„Pagrindinis seminarų tikslas buvo įveikti psichologinius barjerus, atsiradusius po dviejų skirtingų kolektyvų susijungimo. Turiu pripažinti, kad tapome labiau tolerantiškesni vieni kitiems. Pedagogai pradėjo geriau kontroliuoti savo emocijas, komunikuoti, pasikeitė jų požiūris ne tik į kolegas, bet ir į mokinius – labai padėjo praktinės užduotys, kurių metu moksleivių vietoje trumpam atsidūrė patys mokytojai, – prisimena N.Makarova. – Iš kai kurių pedagogų lūpų girdėjau, jog po seminarų jie geriau pradėjo valdyti netgi savo pajamas. Tai dar vienas įrodymas, kad ir suaugusiems žmonėms mokytis niekada nevėlu“.
Pasak Maskvos jaunimo centro „Na Sumskom“ direktorės Jelenos Abramovos, skirtingai, nei dauguma teorinėmis žiniomis klausytojus apkraunančių tobulinimosi kursų, V.Jankausko vesti seminarai išsiskyrė praktinių užduočių gausa.
„Neretai nutinka taip, jog seminarų ar kursų vedėjas įkyriai perša savo nuomonę vienu ar kitu klausimu, o tai daliai auditorijos sukelia atmetamąją reakciją. Šiuo atveju viskas buvo kitaip. Po tam tikros teorinių žinių dalies prasidėdavo aktyvus medžiagos nagrinėjimas su praktinėmis užduotimis – kiekvienas turėjo galimybę išsakyti ir apginti savo nuomonę.
Tai didina žmonių pasitikėjimą savo jėgomis, skatina komunikaciją, ugdo gebėjimą argumentuotai dėstyti savo mintis, o tai mokytojams yra nepaprastai svarbu, – aktyvų auditorijos dalyvavimą seminaruose išskiria J.Abramova. – Pedagogai pamatė vieni kitų savybes, kurias sudėtinga pastebėti įprastinėje mokyklos veikloje. Išryškėjo neatskleistos lyderių savybės ir netgi neatskleisti kai kurių pedagogų talentai. Aš pati pajutau, jog tapau pozityvesnė, o bendravimas su kolegomis tapo kur kas malonesnis“.
