„Jau anksčiau norėjo įkelti čigonų šeimą, tačiau mes išsikovojome, neleidome.
Gal ir yra normalių čigonų Kybartuose, tačiau tokie turi savo butus ar namus, socialinių būstų neprašo.
Bijome narkomanų. Nieko neliks iš mūsų daržų, visi kampai bus nudergti. Su čigonais tikrai nerasime bendros kalbos.
Mūsų namui - 120 metų. Jo nenugriovė karai, o čigonai per dvi dienas nugriaus.
Mes nesuprantame seniūno, jis nesupranta mūsų“, - viena per kitą garsiai savo nuogąstavimus reiškė šaltoje namo laiptinėje susirinkusios kybartiškės.
Jos tikino, jog mieliau rinktųsi valkatų kaimynystę nei čigonų.
„Vilkaviškio savivaldybė Kybartuose nupirko du socialinius būstus. Namo gyventojai, sužinoję, jog įkelsime čigonų šeimas, sukėlė didelį pasipriešinimą.
Gyventojai jų nenori, nes jiems nepriimtinas čigonų gyvenimo būdas.
Tačiau neketiname pažeidinėti nustatytos socialinio būsto skyrimo tvarkos. Mes laikomės Vyriausybės nutarimo, skyrėme būstus pagal eilę“, - sakė Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktorius Evaldas Janulionis.
Jis teigė, jog Vilkaviškio rajone socialinio būsto laukia 15 čigonų šeimų. Apskritai šioje eilėje - 600 rajono gyventojų.
„Problemų būna su visais - ir su čigonais, ir su lietuviais, - kuriems išnuomotas socialinis būstas.
Per dvejus trejus metus šiuos butus žmonės stipriai nugyvena, o tuomet reikalauja įvairaus remonto, naujų durų ir panašiai“, - pastebėjo E.Janulionis.
Pastebi, kad čigonų daugėja
Kybartų seniūnijos seniūnas Romas Šunokas sakė negalįs teigti, jog čigonai miestelyje kelia daugiausia problemų: „Jie prekiauja cigaretėmis, retkarčiais vagiliauja. Girdėjosi kalbų ir apie prekybą narkotikais. Žinau, jog viena Kybartų čigonė dėl narkotikų buvo nuteista ir atlieka laisvės atėmimo bausmę Kaliningrado srityje.
Problemų su čigonais nėra tiek, kiek su, tarkime, asocialiais gyventojais“.
Seniūnas pastebėjo, jog Kybartuose apsigyvena vis daugiau čigonų.
Miestelyje jų registruota apie 160, tačiau yra žymiai daugiau ir vis atvyksta naujų.
„Tai kelia šiokį tokį nerimą. Atvykėliai nori iš karto viską gauti“, - teigė Kybartų seniūnas.
Jis sakė, jog domėjosi šeimomis, kurias ketinama apgyvendinti Kudirkos Naumiesčio gatvėje esančiuose socialiniuose būstuose.
„Į vieną butą kelsis moteris su trimis mergaitėmis, į kitą - moteris su vaiku.
Išradingai išpuošė kiemą
Apsilankiau pas vienos čigonės dabartinius kaimynus. Jie tvirtino, jog dėl šios čigonės šeimos neturi jokių problemų. Moteris, pavyzdžiui, valo laiptinę kaip ir kitų butų gyventojos.
Čigonė dabar gyvena bute su visais patogumais, tačiau pasiprašė socialinio būsto, kuriame nėra jokių patogumų, nes nebeišgali susimokėti mokesčių. Ji sakė, jog nenori būti skolinga“, - pasakojo R.Šunokas.
Tos pačios gatvės gale esančiame kitame daugiabutyje jau senokai gyvena kelios čigonų ir dvi lietuvių šeimos.
Važiuojant pro šį namą į akis krinta vaikų žaidimų aikštelė.
Matosi, jog nagingas meistras ją kūrė su meile pagal savo skonį, dėl kurio būtų galima ginčytis, tačiau jame jaučiasi čigonų pasaulėjautai būdingas stilius.
Pievelėje tupi iš padangų atraižų išlankstytos ir baltai nudažytos gulbės, stovi nedidelis malūnas, sūpuoklės, vartų arka apkaišyta gėlėmis, ant stilizuoto šulinio svirties kaba ryškiaspalvių gėlių vazonas.
„Čia mano tėvas darė. Pamatytumėte, kaip čia gražu būna vasarą“, - užkalbino iš namo išėjęs jaunas čigonas, pastebėjęs befotografuojančią korespondentę.
Pasmalsavęs, kokiu tikslu lankomės Kybartuose, ir išgirdęs, jog buvome būsimos čigonų kaimynystės besikratančiame tos pačios gatvės name, vaikinas nepuolė piktintis ir koneveikti lietuvių.
„Visur visokių žmonių yra. Mūsų name irgi yra viena čigonų šeima, kuri kelia problemų. Jie girtauja, yra labai netvarkingi. Pažiūrėkite, kokia baisi jų laiptinė. Tačiau mes juos tikrai priversime gyventi tvarkingai.
Kybartuose apsigyvenau prieš šešerius metus. Gatvėje niekas pirštais nebado, tačiau diskriminaciją teko patirti. Bibliotekoje.
Tada dar namuose neturėjau interneto, todėl nuėjau juo pasinaudoti į biblioteką. Nenorėjo leisti man nei internetu pasinaudoti, nei knygų duoti. Sako, tu gi skaityti nemoki.
Kaip, sakau, nemoku, aš juk vidurinę baigiau. Dabar jau nebėra jokių problemų“, - ramiai pasakojo vaikinas.
Jis patikino, jog su jų name gyvenančiomis lietuvių šeimomis čigonai sutaria puikiai.
