Apklausos rodo, kad projektas mokiniams naudingas ir įdomus. Rezultatais džiaugiasi ir žymūs kultūros veikėjai.
Aktorė Dalia Michelevičiūtė – viena iš daugelio projekte dalyvaujančių kultūros atstovų. Moteris pasakojo, kad savo patirtimi pasidalinti su provincijoje gyvenančiais moksleiviais buvo labai įdomu ir naudinga. Per šiuos dvejus metus aktorė aplankė Rokiškio raj. Juodupės gimnaziją, Pakruojo raj. Linkuvos gimnaziją, Šakių Žiburio gimnaziją, Ignalinos raj. gimnaziją ir Kauno Veršvų vidurinę mokyklą.
„Įspūdžiai yra patys geriausi. Manau, kad šis projektas yra vienas prasmingiausių iš visų, kuriuose kada nors teko dalyvauti.
Smagu, kad jo metu į tolimiausius Lietuvos kampelius sklinda menas, aukštoji kultūra. Atsiliepimai buvo patys šilčiausi. Kiekvienam kūrėjui yra sudėtinga nuvažiuoti į tokius tolimus raštus, todėl tai buvo labai naudinga ir mums patiems, ir vaikams“, – įsitikinusi D.Michelevičiūtė.
Pažino miestus ir vaikus
Aktorė pasakojo vedusi ir teorinius, ir praktinius užsiėmimus. Pastaruosiuose vaikai siūlėsi labai noriai ir aktyviai dalyvauti – tai D. Michelevičiūtę maloniai nustebino.
„Vaikai buvo labai žingeidūs. Buvau nustebusi, kokie jie yra aktyvūs, originalūs, nuoširdūs ir mieli. Teatriniuose užsiėmimuose vaikai turėjo improvizuoti, pasinaudoti savo vaizduote. Buvo labai įdomu ir žavu stebėti, nes vaikai kūrė čia ir dabar – taigi buvo galima išvysti, kuo jie gyvena, pažinti jų pasaulėžiūrą“, – pasakojo teatro ir kino aktorė.
Moteris teigė kai kuriuose iš lankytų miestų niekuomet nebuvusi, todėl viešnagė tolimame Lietuvos kampelyje jai buvo naudinga ir šiuo aspektu.
Mokiniams padėjo apsispręsti
Kultūros veikėjų vizitais džiaugiasi ir Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinys. Jame per pastaruosius dvejus metus apsilankė 8 kultūros atstovai, tarp jų ir aktorius Ferdinandas Jakšys, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, pianistai Romualdas Lukošius ir Rimantas Jurkonis, poetas, vertėjas, eseistas Eugenijus Ališanka ir kt.
„Šie susitikimai turėjo didelės įtakos mūsų mokiniams, kurie sprendė, kokią specialybę rinktis. Buvo ir konkretus pavyzdys, kai vienas abiturientas aktyviai domėjosi, kas iš menininkų atvyks, lankė susitikimus, uždavinėjo klausimus svečiams, o vėliau įstojo į menų specialybę, – pasakojo gimnazijos padalinio bibliotekos vedėja Reda Kiselytė. – Būtų gerai, jei tokie projektai vyktų dažniau, nes į kaimiškus rajonus menininkus sunku prisikviesti.“
AKIM projekto metu „Romuvos“ padalinyje lankėsi ne tik menininkai – į mokyklos biblioteką buvo sugrąžinta 11 kultūros leidinių.
„Anksčiau šiuos leidinius gaudavome kaip paramą iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, tačiau vėliau ši parama nutrūko, todėl kurį laiką jautėsi spraga. Mokiniai mėgsta žurnalus „Metai“, „Kultūros barai“, „Dailė“, „Fotografija“.
Jiems vis patariu paskaityti įžanginius žurnalo „Metai“ straipsnius, nes juose gausu naudingos informacijos. Nuo mūsų darbo priklauso, kaip mes šiuos leidinius sugebame populiarinti – tai atsispindi vaikuose“, – įsitikinusi R.Kiselytė.
Pristato tikrąją kultūrą
2011-2014 m. įgyvendinamame projekte AKIM dalyvauja ir nemokamai kultūros leidinius gauna 600 šalies mokyklų, o 233 mokyklos džiaugiasi įvykusiais kultūros atstovų vizitais. Projektą pratęsus iki kitų metų liepos, šalies mokyklose įvyks dar 60 kultūros skleidėjų susitikimų su mokiniais.
„Per pastaruosius dvejus metus vaikų ne kartą klausėme apie projektą. Anketų rezultatai labai pradžiugino ir mus, ir menininkus. Mokiniai išdrįsta būti atviresni, kritiški; projektas įnešė į mokyklų kasdienybę įvairovės, suteikė teigiamą impulsą“, – sako projekto vadovė Aušrinė Žilinskienė. Pagal anketų rezultatus, 93,7 proc. mokinių teigia, kad projektas buvo naudingas, 94,7 proc. mano, kad buvo įdomus, 92, 6 proc. norėtų tęsti meninės kūrybos pamokas.
„Šis projektas buvo naudingas dviem aspektais. Pagrindinis tikslas yra ugdyti moksleivių kūrybiškumą, nes šiuolaikinėje visuomenėje svarbu būti lanksčiam ir prisitaikyti prie naujovių, o kūrybiškumas padeda visose gyvenimo srityse. Antra – mažuose miesteliuose gyvenimas verda savo sultyse, čia visi vieni kitus pažįsta, todėl atvykusio svečio pasakyti žodžiai daro didesnį poveikį.
Išvažiuodamas menininkas neužtrenkia durų, o palieka savo kontaktus, todėl džiugu, kad atsiranda tokių mokinių, kurie susisiekia, išdrįsta parodyti savo kūrybą“, – teigia A. Žilinskienė.
Europos socialinio fondo finansuojamo projekto metu mokyklas aplankė apie 220 kultūros veikėjų iš 11 skirtingų meno ir kultūros sričių. 17 iš jų – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.
