„Labai gailiuosi, kad kompanija „Maxima“ nesugebėjo išgelbėti mūsų darbuotojų ir pirkėjų, apgailestauju, kad žuvo gelbėtojai“, - spaudos konferencijoje kalbėjo I.Staškevičius.
Taip pat jis atsiprašė už neapgalvotus „Maxima“ atstovų pasisakymus, neteisingus veiksmus ir klaidinančią informaciją, kurią „Maxima“ atstovai išplatino praėjusią savaitę.
Akmeniniu veidu, kietai sunėręs rankų pirštus, net nebandydamas slėpti, kad atsiprašymo tekstą skaito iš popieriaus. Perskaitęs susierzinusiu gestu atsainiai mestelėjo savo popierių tolyn.
Tokia nedviprasmiška „Vilniaus prekybos“ akcininko kūno kalba neprasprūdo pro latvių akis. Žmonės, komentuodami vaizdo įrašą, paskelbtą portale delfi.lv, pripažino, kad I.Staškevičiaus žodžiai jų neįtikino.
„Pažiūrėkite į video, kaip jis spaudžia iš savęs žodžius, skaitydamas iš popieriuko su akmeniniu veidu! Jokios užuojautos aukoms ir nukentėjusiems nė su žiburiu nerasi!“ - rašo vienas iš komentatorių.
„Žmogus be jokių emocijų. Uždara poza – rankos „surakintos“. Nepamačiau apgailestavimo“, - rašo kita.
Žmonėms užkliuvo ir tai, kad I.Staškevičius savo sausąjį atsiprašymą perskaitė angliškai, o ne rusiškai, nors turėjo žinoti, kad Latvijoje rusų kalba suprantama geriau, o dauguma žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų per lapkričio 21 d. tragediją buvo rusakalbiai.
Susijaudinimas ir noras greičiau baigti
Psichologas Andrius Kaluginas portalui lrytas.lt aiškino, kad I.Staškevičiaus kūno kalba rodė labai stiprų jaudulį, pastangas kontroliuoti emocijas ir norą, kad visi nuo jo kuo greičiau atsikabintų.
„Sunertos rankos, jeigu žmogus sėdi, ir alkūnės tuo metu yra ant stalo – tai yra papildoma atrama, ir reiškia labai stiprų susijaudinimą, - aiškina psichologas. - Jeigu alkūnės yra kilnojamos, ir tiktai delnai sunerti ant stalo – tai yra baimė“.
I.Staškevičiaus alkūnės buvo įremtos į stalą, per riešus nervingai judėjo tik sunerti delnai. „Tai jaudulys, - konstatuoja psichologas. - Jeigu alkūnės yra ant stalo ir juda riešai, tai dažniausiai gali reikšti abejonę savo pozicija, savo argumentais. Tada ieškoma papildomų atramos taškų, taip pat ir kūne“.
Į stalą įremtos alkūnės, sunerti pirštai rodo susikaupimą, tvirtą poziciją, kuri iš tiesų tokia nėra.
Atsainus popieriaus lapo numetimas nuo savęs reiškia „Viskas, aš baigiau“. „Kavos puodelio, stovinčio ant stalo, nustūmimas, šratinuko numetimas, jeigu žmogus kalbėdamas jį maigė, lapo numetimas pabaigus – kategoriškas gestas, reiškiantis „Aš pasakiau viską. Viskas. Viso gero“, - sako A.Kaluginas.
Toks gestas gali būti suprantamas ir kaip nenuoširdaus, formalaus santykio su tuo, kas sakoma, ženklas. „Atmetimo gestas reiškia, kad aš atlikau savo misiją, savo funkciją, pasiteisinau, išreiškiau savo poziciją, ir atstokit visi nuo manęs“, - aiškina psichologas.
Tą patį reiškia ir atsilošimas, numetus popierių. „Tai distancijos didinimas. „Atsikabinkit nuo manęs“ - ir jis didina distanciją, atsilošia“, - analizuoja A.Kaluginas.
Akmeninis veidas nėra emocijų nebuvimas
Emocijų veide nebuvimas nebūtinai reiškia, kad jų iš tiesų nėra – akmeninis veidas sakant atsiprašymą greičiausiai yra labai stiprios savikontrolės išraiška. „Tai gali reikšti, kad jis tikrai neabejingas, bet žmogus moka gerai valdyti emocijas, - aiškina psichologas. - Be to, sunerti pirštai tam padeda. Jis tarsi suėmęs save į rankas. Jam tai padeda valdyti emocijas“.
Psichologo manymu, taip elgdamasis žmogus bijo, kad jeigu jo veide pasirodys bet kokia emocija, ji gali būti interpretuojama jam ne į naudą. Todėl žmonės jautrioje situacijoje stengiasi rodyti neutralią emociją ir neduoti peno interpretavimams.
Tačiau šiuo atveju, kaip rodo žmonių reakcijos, neutralumas nepasiteisino. „Jis perlenkė lazdą ir užsižaidė griežtumo formate, - sako A.Kaluginas. - Jam reikėjo atvirkščiai – atsipalaiduoti ir veide parodyti emocijų kaitą. Tada būtų teisingesnis variantas. Jis perlenkė lazdą turbūt todėl, kad buvo pernelyg susijaudinęs, susinervinęs“.
Iš visų I.Staškevičiaus gestų, psichologo nuomone, natūraliausias, nevaldomas gestas buvo popieriaus atmetimas, reiškiantis „atsikabinkit nuo manęs“.
