Besitęsiančios krizės metu vakariečių nepasitenkinimas integraciniais procesais ir ją lydinčia imigracija bei dideliu nedarbu eilėje ES šalių nuolat auga. Iki krizės apie pusė Europos Sąjungos gyventojų pasitikėjo ES. Šių metų liepą Europos Komisijos užsakymu atlikti tyrimai rodo, kad pasitikėjimas vieninga Europa sumažėjo net 20 procentų ir vos apie 30 proc. ES žmonių pasitiki dabartine Europos Sąjunga.
Beveik visose Vakarų šalyse didėja dešiniųjų radikalių politinių jėgų populiarumas ir auga nepasitikėjimas tradicinėmis partijomis. Europos tautos nėra linkusios vis daugiau savo suverenumo atiduoti Briuselio biurokratams. Po šešerių metų krizės žmonės įsitikino, kad tradicinės partijos, besirūpindamos savo valdžios išsaugojimu, jau nesugeba spręsti savų šalių problemų ir tenkinti daugumos piliečių poreikių.
Lietuvoje pasitikėjimas tradicinėmis partijos taip pat labai menkas. Tik skirtingai nei Vakaruose, Lietuvoje kol kas nėra stiprių alternatyvių politinių jėgų tradicinėms – konservatorių, liberalų ar socialdemokratų partijoms. Tačiau jos gali atsirasti. Nes įkyrėję politikai ir politikės, tesugebantys užsiimti savireklama, girtis jaunais meilužiais ir kitokiais tariamais gebėjimais TV laidose, jau daugeliui Lietuvos piliečių kelia alergiją ir pasipiktinimą.
Vokietijoje, kur euroskeptikai iki šiol niekada neturėjo populiarumo, rinkimuose į šalies parlamentą partijai „Alternatyva Vokietijai“ pritrūko labai nedaug balsų, kad peržengtų 5 proc. ribą ir taptų parlamentine partija. Prognozuojama, kad per pavasario rinkimus į Europos parlamentą jie padidins savo rinkėjų skaičių ir pasiųs savo atstovus į Briuselį.
Kur kas didesnis nepasitenkinimas ES yra Didžiojoje Britanijoje. Savaitraščio „Observer“ neseniai atlikta apklausa rodo, kad Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partiją, pasisakančią už išstojimą iš ES, palaiko net 16 proc. šalies gyventojų. Tai, žinoma, mažiau, nei euroskeptikai turi Prancūzijoje, Nyderlanduose ar Italijoje, bet pakankamai daug, kad dabartinė konservatorių partija su D.Cameronu pralaimėtų ateinančius rinkimus. Nes būtent iš konservatorių partijos narių pasipildo euro skeptiška Nepriklausomybės partija.
Dėl nepasitenkinimo ES integracine politika Jungtinėje karalystėje aštrėja britų politikų retorika dėl imigrantų iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų Vidurio Rytų Europos šalių, daromas spaudimas ES parlamentui mažinti ES išlaidas. Pirmą kartą per ES istoriją dėl britų obstrukcinės politikos ES biudžetas 2014- 2020 metais sumažintas šešiais procentais, lyginant su praėjusiu.
Dar didesnį populiarumą savo šalyje turi populistinė radikaliai dešinioji Prancūzijos Liaudies fronto partija, vadovaujama Marine Le Pen, paveldėjusi partijos pirmininko postą iš savo tėvo. Paskutinių apklausų duomenimis ją remia daugiausia, - net 24 proc. prancūzų. Buvusio prezidento N. Sarkozy dešinioji partija atsilieka dviem, o valdantys socialistai – penkiais procentais. Kaip pranešė „Deutsche Welle“ , Liaudies fronto partijoje net trečdalį narių sudaro jaunimas. Tuo negali pasigirti nė viena Prancūzijos ir Vakarų Europos partija.
Prancūzijos Liaudies frontas, jau treji metai vedamas M.Le Pen, sugebėjo atsisakyti rasistinių nuostatų ir išplėtė savo rinkėjų bazę, patraukdamas nemažą dalį vyresnio amžiaus konservatyvių pažiūrų rinkėjų iš kitų dešiniųjų partijų. Analitikai pranašauja, kad jei M.Le Pen Liaudies frontas laimės Europos parlamento rinkimus, tuomet N.Sarkozy suskaldys savo partiją ir su radikaliu jos sparnu Europos parlamente prisijungs prie Le Pen Liaudies fronto. Tokiu būdu Prancūzijos radikali dešinė galės daryti įtaką bendrai ES politikai, kuri taps gerokai euro skeptiškesnė ir vis dažniau susikirs su Vokietijos palaikomais integraciniais procesais.
Tuo labiau, kad ji gaus radikalios Laisvės partijos, vadovaujamos Geerto Wilderso, paramą iš Nyderlandų. M.Le Pen ir Geertas Wildersas praeitą savaitę buvo susitikę Paryžiuje ir aptarė būsimus bendrus planus po Europos parlamentų rinkimų.
Pirmoji šalis, kurioje radikali dešinioji partija ėmė daryti įtaką Briuselio politikai, buvo Suomija. „Tikrųjų suomių“ partija privertė savo vyriausybę laikytis griežtesnės politikos Briuselyje, skiriant lėšas pietų Europos šalims. Suomius palaikė ir kitos, kol kas negausios radikalios jėgos Europos parlamente iš Belgijos, Italijos, Čekijos.
Tačiau tokių radikaliai nusiteikusių politinių jėgų po kitų metų pavasario rinkimų į Europos parlamentą, gali gerokai padidėti. Apžvalgininkų nuomone „ kas trečias naujo Europos parlamento narys gali priklausyti radikaliųjų dešiniųjų sparnui ir užblokuoti integracinius procesus ES“. Angelos Merkel laukia sunkūs laikai.
Jos vykdomai ES integracijos politikai, kuria buvo siekiama padidinti Briuselio kompetencijas, griežčiau kontroliuoti bankus ir valstybių biudžetus, iki šiol niekas negalėjo pasipriešinti. Tačiau po rinkimų gali atsirasti jos vertas konkurentas iš radikalių dešiniųjų stovyklos, o ES integraciniai procesai, matyt, bus pristabdyti, nes jie netenkina daugelio europiečių lūkesčių.
