Antikorupcijos komisijos posėdis buvo sušauktas po Teisės ir
teisėtvarkos komiteto pareiškimo, kuriame buvo prašoma
išsiaiškinti, kiek Europos Sąjungos (ES) lėšų įsisavino bei kur jas
panaudojo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Vidaus reikalų
ministerija (VRM), Greitoji medicinos pagalba (GMP) ir kitos
institucijos.
„SAM Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė duomenis, kad nuo
2011 m. dispečerinėms nebuvo skirtas joks finansavimas nei iš
ministerijos lėšų, nei iš ES lėšų. Pagal centrinio viešųjų pirkimų
portalo informaciją yra gauta kita informacija. Reikia
išsiaiškinti, ar dviejų ministerijų konfliktas ir galima pareigūnų
aplaidi veikla nepadarys žalos Lietuvai“, - sakė Antikorupcijos
komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
VRM Viešo saugumo politikos departamento direktorius Tomas
Žilinskas teigė, kad VRM atsižvelgė į beveik visas Valstybės
kontrolės pastabas po ministerijoje atlikto audito.
„Visos rekomendacijos, išskyrus vieną, yra įgyvendintos.
(Neįgyvendinta viena - ELTA) - siekiant, kad valstybės biudžeto
lėšos, skirtos vietos nustatymo įrangos įsigijimo ir įdiegimo,
atnaujinimo ir palaikymo išlaidoms viešųjų ryšių operacijoms
kompensuoti, būtų naudojamos taupiai. (...) Čia vyksta susitikimai
ir kitą savaitę VRM, Susisiekimo ministerijos ir Ryšių reguliavimo
tarnybos atstovai svarstys šį klausimą dar kartą. (...) Reikia
įvertinti, kokią įrangą įsigijo ryšių operatoriai, ką jie padarė,
ar tos išlaidos yra pagrįstos“, - sakė T. Žilinskas.
Pasak jo, po vidaus audito VRM Audito skyriuje „nieko nebuvo
rasta“.
Komisijos narių pasipiktinimą sukėlė tai, jog SAM į posėdį
neperspėjusi atsiuntė ne ministrą, viceministrą ar kitą aukštas
pareigas einantį asmenį, o Specializuotos medicinos pagalbos
skyriaus vedėją Arūną Anužį.
Pats pirmasis nepasitenkinimą išreiškė konservatorius Jurgis
Razma, teigdamas, jog jau ne pirmą kartą ministerija atsiunčia
nekompetentingus atstovus.
„Ar mes leisime laiką su tokio lygio atstovais? Norėtųsi matyti
kažką iš vadovų“, - komisijos pirmininko klausė J. Razma.
Vis dėlto A.Anužiui buvo leista paaiškinti esamą situaciją.
V.Gailius teigė, jog, nepaisant to, kad SAM komisijai
pareiškė, kad nebuvo finansuotos greitosios pagalbos dispečerinės,
gauti duomenys, jog kelios greitosios medicinos pagalbos stotys
išleido beveik 19 mln. litų techninei įrangai, panašiai į tą, kokią
naudoja BPC.
A.Anužis paaiškino, jog tokie duomenys atsirado po to, kai
vykdydama bandomąjį projektą Klaipėdoje ministerija išleido nemažai
lėšų programinei įrangai, tačiau ji pasirodė esanti netinkama.
„Projekto darbų eiga buvo pasirašyta dviejų ministrų. Projektas
neįgavo eigos dėl objektyvių priežasčių, kurios įvyko BPC ir VRM
sistemoje. Kompiuteriai buvo suvežti, (...) bet programinės įrangos
mes taip ir nebuvome įsidiegę. (...) Todėl tai buvo pripažinta kaip
skola, neįvykdžius tų reikalavimų, kuriais buvo skirtos politinės
lėšos“, - sakė SAM atstovas.