Antikorupcijos komisijos posėdis buvo sušauktas po Teisės ir teisėtvarkos komiteto pareiškimo, kuriame buvo prašoma išsiaiškinti, kiek Europos Sąjungos (ES) lėšų įsisavino bei kur jas panaudojo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Vidaus reikalų ministerija (VRM), Greitoji medicinos pagalba (GMP) ir kitos institucijos.
„SAM Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė duomenis, kad nuo 2011 m. dispečerinėms nebuvo skirtas joks finansavimas nei iš ministerijos lėšų, nei iš ES lėšų. Pagal centrinio viešųjų pirkimų portalo informaciją yra gauta kita informacija. Reikia išsiaiškinti, ar dviejų ministerijų konfliktas ir galima pareigūnų aplaidi veikla nepadarys žalos Lietuvai“, - sakė Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
VRM Viešo saugumo politikos departamento direktorius Tomas Žilinskas teigė, kad VRM atsižvelgė į beveik visas Valstybės kontrolės pastabas po ministerijoje atlikto audito.
„Visos rekomendacijos, išskyrus vieną, yra įgyvendintos. (Neįgyvendinta viena - ELTA) - siekiant, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos vietos nustatymo įrangos įsigijimo ir įdiegimo, atnaujinimo ir palaikymo išlaidoms viešųjų ryšių operacijoms kompensuoti, būtų naudojamos taupiai. (...) Čia vyksta susitikimai ir kitą savaitę VRM, Susisiekimo ministerijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai svarstys šį klausimą dar kartą. (...) Reikia įvertinti, kokią įrangą įsigijo ryšių operatoriai, ką jie padarė, ar tos išlaidos yra pagrįstos“, - sakė T. Žilinskas.
Pasak jo, po vidaus audito VRM Audito skyriuje „nieko nebuvo rasta“.
Komisijos narių pasipiktinimą sukėlė tai, jog SAM į posėdį neperspėjusi atsiuntė ne ministrą, viceministrą ar kitą aukštas pareigas einantį asmenį, o Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vedėją Arūną Anužį.
Pats pirmasis nepasitenkinimą išreiškė konservatorius Jurgis Razma, teigdamas, jog jau ne pirmą kartą ministerija atsiunčia nekompetentingus atstovus.
„Ar mes leisime laiką su tokio lygio atstovais? Norėtųsi matyti kažką iš vadovų“, - komisijos pirmininko klausė J. Razma.
Vis dėlto A.Anužiui buvo leista paaiškinti esamą situaciją.
V.Gailius teigė, jog, nepaisant to, kad SAM komisijai pareiškė, kad nebuvo finansuotos greitosios pagalbos dispečerinės, gauti duomenys, jog kelios greitosios medicinos pagalbos stotys išleido beveik 19 mln. litų techninei įrangai, panašiai į tą, kokią naudoja BPC.
A.Anužis paaiškino, jog tokie duomenys atsirado po to, kai vykdydama bandomąjį projektą Klaipėdoje ministerija išleido nemažai lėšų programinei įrangai, tačiau ji pasirodė esanti netinkama.
„Projekto darbų eiga buvo pasirašyta dviejų ministrų. Projektas neįgavo eigos dėl objektyvių priežasčių, kurios įvyko BPC ir VRM sistemoje. Kompiuteriai buvo suvežti, (...) bet programinės įrangos mes taip ir nebuvome įsidiegę. (...) Todėl tai buvo pripažinta kaip skola, neįvykdžius tų reikalavimų, kuriais buvo skirtos politinės lėšos“, - sakė SAM atstovas.
