T.B.Burauskaitė sakė, kad žydų gelbėtojai Lietuvoje yra
garbaus amžiaus ir kasmet jų mažėja, todėl sunkiai suvokiamas
atrodo Ministrų kabineto siūlymas atidėti įstatymo svarstymą.
„Greitai nebeliks gyvų žmonių, kurie aukojo savo gyvenimą,
žinojo, kuo rizikuoja nacių okupacijos metu gelbėdami žydus,
daugiausia vaikus. Gal geriau metus nedidinti atlyginimų, nes
dirbantys žmonės yra jaunesni už gelbėtojus - juk jie buvo suaugę
jau prieš 70 metų“, - sakė centro direktorė.
„Vyriausybės pozicija man atėmė žadą. Žydų gelbėtojai buvo
mūsų tikri didvyriai. Negi kažkas įsivaizduoja, kad jie neverti
tų kelių litų prie pensijos“, - kalbėjo T.B.Burauskaitė.
Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį nusprendė pasiūlyti
Seimui kol kas nesvarstyti įstatymo, kuris suteiktų laisvės kovų
dalyvio teisinį statusą žydų gelbėtojams.
Pažymoje, kuri pridėta prie Vyriausybės išvados, teigiama, kad
180 gyvų Holokausto aukų gelbėtojų pripažinus laisvės kovų
dalyvio statusą, jų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet
papildomai reikėtų po 860 tūkst. litų.
65 asmenų, kurie žuvo gelbėdami žydus Holokausto metu,
šeimoms vienkartinėms pašalpoms mokėti prireiktų apie 1 mln.
litų.
Pasak T.B.Burauskaitės, 180 žydų gelbėtojų Lietuvoje gyveno
metų pradžioje, šiuo metu gyvų likę ne daugiau kaip pusantro
šimto, ir jų pensijoms reikėtų tik apie 600 tūkst. litų.
Finansų ministras Rimantas Šadžius po Vyriausybės posėdžio
žurnalistams sakė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus
prioritetus.
„Jeigu jūs surašytumėte tuos klausimus, kurie yra kelių
milijonų, o kitą sykį netgi 500 tūkst., 300 tūkst. litų
klausimai, ir kuriuos vertėtų finansuoti iš viešųjų lėšų,
išeitų labai stora knyga, labai daug eilučių, ir visas eilutes
sudauginus, išeina didžiuliai skaičiai. Dėl to mes turime
pasirinkti tuos prioritetus, kuriuos finansuojame, ir, deja, yra labai
daug prioritetų, ypatingai socialinėje srityje, kurių mes šiandien
dar nepajėgiame finansuoti“, - žurnalistams sakė R.Šadžius.
Tame pačiame Vyriausybės posėdyje ministrai trečiadienį
nusprendė skirti 10 mln. litų informacinei kampanijai dėl euro
įvedimo.
Neigiamą išvadą dėl žydų gelbėtojų parengusi Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad lėšų „dėl sudėtingos
ekonominės situacijos skirti nėra galimybės“.
„Įstatymo projekto tikslo siūloma siekti vėlesniais metais,
atsižvelgiant į šalies ekonominę būklę ir turimas finansines
galimybes didinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
asignavimus“, - sakoma Vyriausybės išvadoje.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių
kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst.
Lietuvos žydų.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už
žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865
lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.