VU SA ragina „Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovus ir politikus nesižvalgyti atgal ir negrįžti į tą sistemą, nuo kurios kitos Europos valstybės bėga“, bet verčiau vienyti akademinę bendruomenę, siekiant bendrų tikslų, ir kartu valstybei pasakyti, jog reali aukštojo mokslo reforma, kuri pagerintų tiek studijų kokybę, tiek prieinamumą, yra galima tik skiriant papildomas lėšas.
Teigiamu pavyzdžiu studentai laiko prieš kelerius metus aukštojo mokslo reformą įgyvendinusių estų modelį. Ten už studijas moka tik tie nuolatinių studijų studentai, kurie gauna akademinę skolą, tačiau sumokėti jiems tenka ne fiksuotą įmoką, o atitinkamą kainą pagal kreditų skaičių.
Nors, pasak VU SA, Lietuvoje tokia sistema yra vertinama kaip grėsmė universitetų konkurencingumui, Estijos pavyzdys rodo priešingai – Tartu universitetas pripažįstamas vienu geriausiu Pabaltijyje.
Studentai primena, jog Švietimo ir mokslo ministerija buvo pateikusi finansinę siūlomų finansavimo sistemų analizę, kurioje įvardyta, jog nemokamas aukštasis mokslas valstybei kainuotų 40 milijonų per metus, o atsižvelgiant į stojančiųjų skaičiaus mažėjimą, per ketverius metus valstybė turėtų rasti apie 120 papildomų milijonų.
ELTA primena, kad Kauno technologijos universiteto rektorius ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Petras Baršauskas yra išreiškę poziciją, jog, atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį, nedidelių studijų įmokų įvedimas visiems studentams yra geriausia esamos sistemos alternatyva.
LURK prezidento nuomone, visiems mokamo mokslo įvedimas užtikrintų universitetams galimybę kelti studijų kokybę. Valstybė būtų pajėgi finansuoti universitetus taip, kaip dabar, o universitetai galėtų investuoti į laboratorijų atnaujinimą, išteklių gerinimą, patalpų renovaciją ir studijų kokybės kėlimą.
Jeigu būtų sutarta, kad ši Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo alternatyva yra tinkamiausia, tektų keisti Konstitucijos nuostatą, kuri garantuoja nemokamą mokslą gerai besimokantiems šalies piliečiams.
Tačiau ir visuotinai mokamo aukštojo mokslo sistemoje gabiausiems studentams būtų numatytos motyvavimo galimybės. Jie būtų skatinami įvairiais būdais, – pavyzdžiui, valstybė galėtų atleisti studentą nuo paskolos grąžinimo, patys universitetai galėtų suteikti stipendijas geriausiesiems.
Mokėjimo už studijas tvarką siūloma koreguoti nuo 2015 metų.
