Vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad skirti pensijas mažiau nei 200 likusių gyvų žydų gelbėtojų nėra galimybės „dėl sudėtingos ekonominės situacijos“. Tam iš valstybės biudžeto prireiktų mažiau nei milijono litų.
Toks žingsnis sulaukė prieštaringos reakcijos, ir ketvirtadienį finansų ministras R.Šadžius pakeitė savo poziciją.
„Atsižvelgiant į karo metais žydus gelbėjusių žmonių nuopelnus ir garbingą jų amžių, finansų ministras siūlys Vyriausybei dar kartą grįžti prie šio klausimo svarstymo“, - BNS sakė ministro atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas.
„Vyriausybės finansinės paramos pageidauja įvairių socialinių grupių Lietuvos piliečiai, deja, kol kas valstybės galimybės labai ribotos, todėl Ministrų kabinetas priverstas turėti prioritetus“, - sakė finansų ministro atstovas.
Atstovas spaudai detaliau neatsakė į BNS pateiktus klausimus, ar R.Šadžius jo paties ir kitų politikų atlyginimų didinimą laiko didesniu prioritetu nei valstybinių pensijų skyrimą žydų gelbėtojams ir ar jis neketina atsiprašyti dėl Vyriausybės pozicijos.
Pažymoje, kuri pridėta prie trečiadienį patvirtinos Vyriausybės išvados, teigiama, kad 180 gyvų holokausto aukų gelbėtojų pripažinus laisvės kovų dalyvio statusą, jų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikėtų po 860 tūkst. litų.
65 asmenų, kurie žuvo gelbėdami žydus holokausto metu, šeimoms vienkartinėms pašalpoms mokėti prireiktų apie 1 mln. litų, rašoma projektą lydinčiuose dokumentuose.
Neigiamą išvadą Vyriausybė pateikė Seimui, kuris priims galutinį sprendimą.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ketvirtadienį sakė buvęs nustebintas sprendimo, priimto Vyriausybės posėdyje, kuriam jis pats vadovavo, ir žadėjo, kad prie šio klausimo bus grįžta.
„Šiek tiek man buvo staigmena, ir Vyriausybės posėdžio metu nebuvo kažkaip akcentuojamas šitas klausimas“, - Žinių radijui sakė premjeras.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė trečiadienį sakė buvusi priblokšta Vyriausybės siūlymo. Pasak jos, žydų gelbėtojai Lietuvoje yra garbaus amžiaus ir kasmet jų mažėja, todėl sunkiai suvokiamas atrodo Ministrų kabineto siūlymas atidėti įstatymo svarstymą.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius teigė, kad atlyginimus valstybės tarnautojams ir politikams padidinusi valdžia pasielgė gėdingai.
„Tai gėdingas skūpumas. Daug laureatų gauna įvairias pensijas, apdovanojimai skiriami sportininkams. Čia tikrai ne vieta, kur reikėtų taupyti“, - BNS trečiadienį sakė holokausto istoriografiją tyręs K.Girnius.
Tame pačiame trečiadienio Vyriausybės posėdyje nuspręsta skirti 20 milijonų litų pasirengti euro įvedimui, iš kurių apie 10 milijonų bus skirta „informacinei kampanijai“. Ministrų kabinetas trečiadienį taip pat pritarė, kad nuo kitų metų liepos kompensacinės išmokos menininkams didėtų nuo 520 litų iki 780 litų, ir nusprendė skirti 2,47 mln. eurų (apie 8,5 mln. litų) įnašą į Pasaulio banko tarptautinės plėtros asociacijos fondą, kuris skirtas neturtingiausioms pasaulio valstybėms paremti.
Finansų ministras Rimantas Šadžius po Vyriausybės posėdžio žurnalistams aiškino, kad žydų gelbėtojams pinigų siūloma neskirti atsižvelgiant į prioritetus.
„Jeigu jūs surašytumėte tuos klausimus, kurie yra kelių milijonų, o kitą sykį netgi 500 tūkst., 300 tūkst. litų klausimai, ir kuriuos vertėtų finansuoti iš viešųjų lėšų, išeitų labai stora knyga, labai daug eilučių, ir visas eilutes sudauginus, išeina didžiuliai skaičiai. Dėl to mes turime pasirinkti tuos prioritetus, kuriuos finansuojame, ir, deja, yra labai daug prioritetų, ypatingai socialinėje srityje, kurių mes šiandien dar nepajėgiame finansuoti“, - žurnalistams sakė R.Šadžius.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.
