Vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad skirti pensijas mažiau
nei 200 likusių gyvų žydų gelbėtojų nėra galimybės „dėl
sudėtingos ekonominės situacijos“. Tam iš valstybės biudžeto
prireiktų mažiau nei milijono litų.
Toks žingsnis sulaukė prieštaringos reakcijos, ir
ketvirtadienį finansų ministras R.Šadžius pakeitė savo poziciją.
„Atsižvelgiant į karo metais žydus gelbėjusių žmonių
nuopelnus ir garbingą jų amžių, finansų ministras siūlys
Vyriausybei dar kartą grįžti prie šio klausimo svarstymo“, -
BNS sakė ministro atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas.
„Vyriausybės finansinės paramos pageidauja įvairių socialinių
grupių Lietuvos piliečiai, deja, kol kas valstybės galimybės labai
ribotos, todėl Ministrų kabinetas priverstas turėti prioritetus“, -
sakė finansų ministro atstovas.
Atstovas spaudai detaliau neatsakė į BNS pateiktus klausimus, ar
R.Šadžius jo paties ir kitų politikų atlyginimų didinimą laiko
didesniu prioritetu nei valstybinių pensijų skyrimą žydų
gelbėtojams ir ar jis neketina atsiprašyti dėl Vyriausybės
pozicijos.
Pažymoje, kuri pridėta prie trečiadienį patvirtinos
Vyriausybės išvados, teigiama, kad 180 gyvų holokausto aukų
gelbėtojų pripažinus laisvės kovų dalyvio statusą, jų
valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikėtų po 860
tūkst. litų.
65 asmenų, kurie žuvo gelbėdami žydus holokausto metu,
šeimoms vienkartinėms pašalpoms mokėti prireiktų apie 1 mln.
litų, rašoma projektą lydinčiuose dokumentuose.
Neigiamą išvadą Vyriausybė pateikė Seimui, kuris priims
galutinį sprendimą.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ketvirtadienį sakė
buvęs nustebintas sprendimo, priimto Vyriausybės posėdyje, kuriam
jis pats vadovavo, ir žadėjo, kad prie šio klausimo bus grįžta.
„Šiek tiek man buvo staigmena, ir Vyriausybės posėdžio metu
nebuvo kažkaip akcentuojamas šitas klausimas“, - Žinių radijui
sakė premjeras.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
vadovė Teresė Birutė Burauskaitė trečiadienį sakė buvusi
priblokšta Vyriausybės siūlymo. Pasak jos, žydų gelbėtojai
Lietuvoje yra garbaus amžiaus ir kasmet jų mažėja, todėl sunkiai
suvokiamas atrodo Ministrų kabineto siūlymas atidėti įstatymo
svarstymą.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto docentas Kęstutis Girnius teigė, kad atlyginimus
valstybės tarnautojams ir politikams padidinusi valdžia pasielgė
gėdingai.
„Tai gėdingas skūpumas. Daug laureatų gauna įvairias pensijas,
apdovanojimai skiriami sportininkams. Čia tikrai ne vieta, kur
reikėtų taupyti“, - BNS trečiadienį sakė holokausto
istoriografiją tyręs K.Girnius.
Tame pačiame trečiadienio Vyriausybės posėdyje nuspręsta
skirti 20 milijonų litų pasirengti euro įvedimui, iš kurių apie
10 milijonų bus skirta „informacinei kampanijai“. Ministrų kabinetas
trečiadienį taip pat pritarė, kad nuo kitų metų liepos
kompensacinės išmokos menininkams didėtų nuo 520 litų iki 780
litų, ir nusprendė skirti 2,47 mln. eurų (apie 8,5 mln. litų)
įnašą į Pasaulio banko tarptautinės plėtros asociacijos fondą,
kuris skirtas neturtingiausioms pasaulio valstybėms paremti.
Finansų ministras Rimantas Šadžius po Vyriausybės posėdžio
žurnalistams aiškino, kad žydų gelbėtojams pinigų siūloma
neskirti atsižvelgiant į prioritetus.
„Jeigu jūs surašytumėte tuos klausimus, kurie yra kelių
milijonų, o kitą sykį netgi 500 tūkst., 300 tūkst. litų
klausimai, ir kuriuos vertėtų finansuoti iš viešųjų lėšų,
išeitų labai stora knyga, labai daug eilučių, ir visas eilutes
sudauginus, išeina didžiuliai skaičiai. Dėl to mes turime
pasirinkti tuos prioritetus, kuriuos finansuojame, ir, deja, yra labai
daug prioritetų, ypatingai socialinėje srityje, kurių mes šiandien
dar nepajėgiame finansuoti“, - žurnalistams sakė R.Šadžius.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių
kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst.
Lietuvos žydų.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už
žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865
lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.