Prokurorai dar lapkričio 14-ąją paskelbė nustatę, kas nutekino slaptoje saugumo pažymoje buvusią informaciją dėl galimų Rusijos atakų prieš prezidentę D.Grybauskaitę.
Šalies vadovės patarėja D.Ulbinaitė maždaug prieš dvi savaites pati faktiškai patvirtino, kad informaciją nutekino būtent ji. Bet įtarimų iki šiol niekam nepareikšta.
Labiausiai tikėtina delsimo priežastis – Prezidentūros ir teisėsaugos vadovų tikslas kiek įmanoma sušvelninti galimus teisinius padarinius D.Ulbinaitei arba išvis numarinti tyrimą.
Nuo pat pradžių buvo akivaizdu, kad skandalą bus bandoma glaistyti – neva žurnalistams pateikta ne pati slaptoji pažyma, o tik informacija apie ją.
Yra žinių, jog šį tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pati palygino tuos du tekstus.
Agentai nustatė, kad jie skiriasi tik keliais žodžiais, kurių viešai paskelbtame tiesiog nėra.
Nepaisant to, galima išvedžioti, kad tokia informacija jau neatitinka didžiausio slaptumo žymos. Tai ir mėginama daryti.
Prokurorai buvo kreipęsi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją.
Prezidentė ir uolus jos statytinis generalinis prokuroras D.Valys, matyt, tikėjosi, jog komisija paskelbs, kad paviešinta informacija nėra verta slaptumo žymos.
Bet komisija atsisakė apskritai imtis šio reikalo ir paskelbė tai, kas buvo iš anksto akivaizdu, – ji neturi teisės kištis į tyrimą.
Vakar „Lietuvos rytas“ paskelbė, jog į pagalbą Prezidentūrai atėjo pats pažymą pateikęs Valstybės saugumo departamentas – jo ekspertai nustatė, esą paviešinta informacija verta tik „riboto naudojimo“ žymos.
Tai reiškia, jog už tokios pažymos paskelbimą atsakingas asmuo gali atsipirkti bauda, laisvės apribojimu arba areštu. O už valstybės paslapties paviešinimą grėstų ir laisvės atėmimas iki trejų metų.
Šią savaitę Prezidentūra sulaukė gerų žinių ir iš kitos pusės. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, jog STT veiksmai krečiant žurnalistus ir jų namus, taip pat reikalavimas atskleisti informacijos šaltinį buvo neteisėti.
Viena vertus, galima džiaugtis tuo, jog tokia brutali praktika, kurią sankcionavo ne tik tyrimą kontroliuojantys prokurorai, bet ir Vilniaus apylinkės teismas, buvo paskelbta neteisėta, o žurnalistai ir jų informacijos šaltinio paslaptis buvo apsaugoti.
Kita vertus, peršasi prielaida, jog teismai praregėjo tik po kilusio visuomenės ir žiniasklaidos pasipiktinimo. Juk to triukšmo labiausiai išsigando D.Grybauskaitė, kuri negrabiai pamėginusi pasireklamuoti ir pakišo žurnalistus po teisėsaugos kūju.
Taigi prezidentė gali džiaugtis bent tuo, kad šiek tiek užglaistytas vienas skandalingiausių bylos aspektų. Bet vienas didelis rūpestis liko: ką daryti su D.Ulbinaite?
Susidaro įspūdis, jog dabar sukama galva, kaip apskritai numarinti tyrimą ir išmesti jį į šiukšliadėžę.
Neatmestina, jog šiuo metu spaudimą iš viršaus patiria ir tyrimą kontroliuojantis prokuroras G.Ivanauskas. Būtent jis lapkričio viduryje paskelbė, kad jau nustatyta, kaip įslaptinta informacija pateko žurnalistams ir kas iš valstybės tarnautojų šioje istorijoje dalyvavo.
Be to, prokuroras tuomet pranešė, jog apie tai buvo informuotos ir „atitinkamos valstybės institucijos“, tų nutekintojų darbdavės, kurios ir turėjo atimti jiems leidimą dirbti su slapta informacija.
Visai realu, kad tuos pareiškimus G.Ivanauskas padarė matydamas, jog gali būti mėginama numarinti tyrimą, taip pat norėdamas pats apsidrausti nuo tokių manipuliacijų.
Beje, D.Valys iškart po šios savaitės Vilniaus apygardos teismo sprendimo pareiškė, jog svarstys, ar nebausti G.Ivanausko už tokį jo vadovavimą tyrimui.
Apie tai, kad gali būti ieškoma „argumentų“ palaidoti tyrimą, kalba ir kai kurie politikai.
Aršiausių D.Grybauskaitės priešininkų „darbiečių“ kandidatas į prezidentus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas A.Paulauskas ironiškai svarstė, kad prokuratūra gali tyrimą paskelbti mažareikšmiu arba D.Ulbinaitės veiksmus kvalifikuoti, pavyzdžiui, kaip „būtinąją gintį“.
Juk prezidentės patarėja skelbė, kad jos pagrindinis tikslas ir vienintelis motyvas buvo D.Grybauskaitės ir visos valstybės gynyba nuo „elitinių Rusijos žvalgybos pajėgų“.
Jei Prezidentūra ir Generalinės prokuratūros vadovybė išties planuoja užgniaužti tyrimą, o visą jo metu sukauptą medžiagą nukišti į kuo gilesnį stalčių arba apskritai sunaikinti, labai svarbu, kaip tokiu atveju elgtųsi kitos aukščiausios valstybės institucijos ir jų vadovai.
Premjeras A.Butkevičius vakar vėl griežtai pareiškė, jog tyrimas turi būti baigtas aiškiomis teisinėmis išvadomis ir kaltųjų nustatymu, o delsiančius prokurorus įtarė mėginimu sušvelninti jau nustatytų įtariamųjų atsakomybę.
Tačiau ar valdantieji ir toliau tvirtai laikysis požiūrio, kad įtartinai buksuojantis tyrimas turi baigtis aiškiais atsakymais į klausimus: kas nutekino informaciją ir, svarbiausia, ar prie to prisidėjo pati prezidentė?
