Kankinės šv.Barboros paveikslas į Bernardinų bažnyčią perkeltas iš Šv.Dvasios bažnyčios. Į šiuos maldos namus jis buvo išvežtas 1949-aisiais ir ten saugomas iki praėjusių metų. Paveikslą restauravo restauratorė Julija Jociūtė, nes jis buvo smarkiai užtapytas. Be to, visas paveikslo paviršius, išskyrus šventosios veidą, buvo tankiai subadytas. Spėjama, kad skylutės liko nuo galybės ant jo pakabintų votų. Paveikslas buvo labai smarkiai patamsėjęs, nes lakuotas įvairiu skirtingu laku.
J.Jociūtė restauravo ne tiktai patį paveikslą, bet ir sidabrinius jo aptaisus.
Paveiksle galima įžiūrėti datą – 1687-ieji. Tais metais paveikslas jau buvo nutapytas, pritvirtinta auksuoto sidabro karūna.
Kas yra paveikslo autorius, nežinoma, tačiau spėjama, kad tai vokiečių kilmės dailininko kūrinys.
Paveikslas sukurtas tuo metu, kai Šv.Barboros brolija iš Katedros perkelta į Bernardinų bažnyčią.
Paveikslas kabojo bažnyčios gale, kad iš Užupio dengtu tilteliu ateinančios vienuolės galėtų jį matyti. Prie paveikslo vienuolės meldėsi, kol Šv.Barboros brolija XIX amžiuje po truputį sunyko.
Pokariu uždarius Bernardinų bažnyčią, paveikslą kartu su kitais meno kūriniais kunigas Jonas Elertas išvežė saugoti į Šv.Dvasios bažnyčią.
