Ketvirtadienį miesto taryba svarstė, ar įpareigoti Kauno mokyklose moksleivius ir mokytojus kiekvieną pirmadienį pradėti pamokas giedant valstybės himną. Apie tai praneša dienraštis „Lietuvos rytas“.
Tokį pasiūlymą pateikė Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai. Jam iš anksto pritarė meras Andrius Kupčinskas, Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas.
Išgirdę apie šį pasiūlymą, savo nuomonę išsakė ir Lietuvos tėvų forumo bei Kauno mokinių savivaldų informacinio centro atstovai. Jie idėją vieningai kritikavo.
Dalis pedagogų prievartinio himno giedojimo taip pat nepalaiko. Kauno pedagogų kvalifikacijos kėlimo centro organizuojamų geriausių metų mokytojo rinkimų laimėtoja „Metų švietėja 2012“ Jūratė Slavinienė net sako, kad šiuo pasiūlymu Kaunas ir vėl apsijuokė prieš visą Lietuvą.
– Esate A.Smetonos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, Kauno mokytojų metodinės tarybos pirmininkė, Švietimo ir mokslo ministerijos konsultantė, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos prie Lietuvos Seimo narė. Taigi bendraujate ir su pedagogais, ir su mokiniais bei jų tėvais. Kaip jūs vertinate siūlymą įvesti privalomą himno giedojimą? Ką apie tai mano kolegos ir auklėtiniai?
– Idėja, kad bendrojo ugdymo mokyklose privalomai būtų giedamas himnas, sklando jau 5 metus. Ją vis iškelia Konservatorių partijos atstovai. Kurį laiką aistros nurimsta. Tačiau ši mintis ir vėl atgyja. Šį kartą net pasiekė miesto tarybą.
Per visus šiuos metus idėjos iniciatoriai nė karto nepaklausė nei mokytojų, nei tėvų ar juo labiau vaikų nuomonės šiuo klausimu. Gaila, kad į bendruomenės nuomonę nė nebandoma įsiklausyti.
Bendruomenės bet kokiam prievartiniam, iš viršaus nuleistam dirbtiniam įsakymui nepritaria. Taip manau ir aš pati.
Idėjos sumanytojai teigia, kad giedant himną bus ugdomas patriotizmas. Tačiau bijau, kad gali atsitikti atvirkščiai. Prievartinis himno giedojimas gali tapti pasityčiojimu iš mūsų valstybės.
Prieš kelias dienas dalyvavau visos šalies pedagogų konferencijoje Klaipėdoje. Kolegos su pašaipa klausė: „Tai ką, giedosi himną?“ Dėl tokios iniciatyvos mes, kauniečiai, tapome visos šalies pašaipos objektais.
Pedagogai, žinoma, įpareigojimą vykdys. Tačiau jei taip į jį reaguoja suaugusieji, tai natūralu, kad dar pašaipiau prievartą priims vaikai. Įsivaizduokite 30 paauglių, traukiančių tautinę giesmę. Vieni kikens, kiti, nors ir norės giedoti, gėdinsis. Kils sumaištis.
Todėl ir baiminuosi, kad tautinę giesmę tik išniekinsime, paversime pajuokos objektu.
– Kaip, jūsų nuomone, natūraliai, neformaliai reikėtų skatinti patriotizmą mokyklose?
– Pastebiu, kad ir įvairios privalomosios šventės mokiniams nėra įdomios. Renginiai organizuojami minint Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Sausio 13-osios įvykius ir kitas valstybines šventes.
Visos jos dažniausiai vyksta pagal vieną nuobodų scenarijų. Tai jaunimo nebedomina, todėl jie nė nenori susimąstyti apie patriotizmą.
Nereikia pamiršti, kad dabartinė jaunoji karta yra kitokia, nei buvome mes ar himno giedojimo idėjos iniciatoriai. Anksčiau moksleiviai buvo labiau susibūrę į bendruomenes. Dabar jaunimas susiskaldęs, telkiasi į nedideles grupes pagal savo interesus arba yra individualistai.
Todėl norint skatinti patriotiškumą reikia ieškoti naujų formų. Jaunimas nori ne klausytis nuobodžių kalbų, bet pats organizuoti ir dalyvauti savo sumanytuose renginiuose.
Minėdami Vasario 16-ąją mokinių paklausėme, kaip jie norėtų šią datą švęsti. Jaunuoliai patys pirko įvairiaspalvius balionus, rinkosi mokyklos kieme, leido juos į padangę. Tai truko vos kelias minutes. Akcija vadinosi jaunuoliams suprantamu terminu „Flash mobas“.
Tos kelios akimirkos visai bendruomenei suteikė džiaugsmo ir įsirėžė į atmintį. Taigi, mano nuomone, privalome ieškoti naujų ugdymo formų ir būtinai atsižvelgti į mokinių nuomonę, į tai, kas jiems įdomu ir brangu.
Juk, pavyzdžiui, prieš krepšinio varžybas sirgalių nė raginti giedoti himno nereikia. Visus vienija bendra idėja ir pasididžiavimas savo komanda, šalimi.
– Kaunas garsėja kaip patriotų miestas. Tačiau ar taip yra iš tiesų, ar jauni žmonės iš tiesų suvokia šią sąvoką?
– Įvairias strategijas, mokymo ir ugdymo programas kuria teoretikai. Jos nuleidžiamos iš viršaus, tačiau dažnai yra sunkiai įgyvendinamos praktiškai.
Taip atsitiko ir su himno giedojimo idėja. Manau, kad jos sumanytojai ja šventai tiki. Tačiau nenori girdėti kitų nuomonės. Todėl šis sumanymas atrodo utopiškas ir šiek tiek primena sovietinius laikus.
Vyresni žmonės dar puikiai atsimena, kad tada vieną rašėme oficialiuose raštuose, programose, o dirbome, dėstėme, ugdėme kitaip.
Reikia atsiminti ir tai, kad jaunimą labai veikia masinės informavimo priemonės, internetas, reklama.
Ką matome kad ir televizijos laidose apie emigrantus? Rodomos jų sėkmės istorijos. Jaunuoliai, pamatę tokias laidas, galvoja, kad gerovę galima susikurti tik kažkur kitur, ne Lietuvoje. Tai už ką tada mylėti tėvynę ir būti jos patriotu?
Mūsų šalyje labai trūksta plačiai išgarsinamų teigiamų pavyzdžių. Jei gerbiami ir autoritetingi sporto, mokslo, kitų sričių žmonės labiau bendrautų su jaunimu, skatintų patriotizmą, jų žodžiai būtų išgirsti. Formalūs sprendimai niekada nieko gero nedavė.
