Prašymas išgelbėti vieną Generalinėje prokuratūroje tirtą, tačiau pastaruoju metu mėginamą slopinti garsią bylą praėjusią savaitę nuskambėjo ir Seimo laikinojoje energetikos komisijoje.
Šaltinių tvirtinimu, jos nariai gavo Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Kęstučio Vagnerio raštą, kuriame jis nuogąstauja, kad vadovybė slopina jo siūlymą toliau tirti dešimtis milijonų litų kainavusius Visagino atominės elektrinės (VAE) pirkimus.
Prokuroras K.Vagneris savo abejones išdėstė ir „Lietuvos rytui“.
Jis atvirai pareiškė, kad šiuo atveju įtaką Generalinės prokuratūros vadovų sprendimams gali daryti Prezidentūra, kuri laimino daugelį ankstesnės Vyriausybės žingsnių energetikos srityje.
Užkliuvo ir premjerui
Su generaliniu prokuroru D.Valiu konfliktuojantis K.Vagneris šių metų gegužę gavo užduotį išnagrinėti premjero Algirdo Butkevičiaus atstovų skundą dėl galimai neskaidrių VAE viešųjų pirkimų.
Dėl įvairiems konsultantams išmokėtų milžiniškų honorarų socialdemokratų lyderis į teisėsaugą kreipėsi dar pernai.
Šio skundo pagrindu ikiteisminį tyrimą pradėję Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai jo vis dar nėra baigę, įtarimai irgi niekam nepareikšti.
Šios tarnybos pareigūnai tiria tik kelis naujausius įtarimų sukėlusius VAE vadovų sandorius, o prokuroras K.Vagneris ėmė domėtis ir ankstesnėmis šimtus milijonų litų atsiėjusio, bet ore pakibusio projekto išlaidomis.
Vien teisininkams ir įvairių sričių konsultantams VAE išleista suma viršija 70 mln. litų. Tai yra pripažinęs konservatorių valdymo laikais prie VAE projekto vairo stojęs Rimantas Vaitkus.
Kratė, bet gavo ne viską
Prokuroras K.Vagneris tyrimą pradėjo su dideliu užsidegimu. Praėjusią vasarą prokurorai, ieškodami galimai neskaidrios įmonės veiklos įkalčių, kelias dienas krėtė Visagino atominės elektrinės biurą Vilniuje.
Bandydamas išsiaiškinti, ar iš mokesčių mokėtojų kišenės samdydama brangiai kainuojančius konsultantus bendrovė nepažeidė viešojo intereso, prokuroras susidūrė su nemažai kliūčių.
Apie jas K.Vagneris prasitarė ir Seimo laikinajai komisijai.
Prokurorui per daugiau kaip pusmetį taip ir nepavyko gauti visų reikiamų dokumentų, nuo jo buvo slepiami net viešųjų pirkimų komisijų protokolai.
Negana to, Generalinės prokuratūros atstovui teko prašyti Seimo vadovybės leidimo susipažinti su kai kuriais parlamentinę komisiją pasiekusiais dokumentais, kurių jam pačiam išsireikalauti iš bendrovės nepavyko.
Sužinojęs, kad bendrovėje „Lietuvos energija“ spalio mėnesį turi būti aptarti vidaus audito rezultatai, K.Vagneris pasisiūlė atvykti.
Prokuroras turėjo pastabų jau surašytai ataskaitai, bet į pasitarimą pakviestas nebuvo, o vėliau sužinojo, kad ji gerokai pakoreguota.
Keisti auditorių manevrai
Šaltinių teigimu, Seimo laikinoji komisija irgi turi duomenų, jog pirmajame vidaus audito ataskaitos variante buvo pripažinta, kad vykdant VAE viešuosius pirkimus padaryta daugybė įvairių pažeidimų.
Bet antrasis ataskaitos variantas tapo jau gerokai švelnesnis.
Tokius keistus posūkius atliekant auditą pripažino ir Seimo laikinajai komisijai vadovaujantis Artūras Skardžius: „Buvome gavę pirminę audito ataskaitą, kurioje rašoma ir apie galimą tam tikrų asmenų šališkumą parenkant konsultantus. Bet vėlesnėje ataskaitoje staiga tie pažeidimai kažkur dingo, ji buvo gerokai sušvelninta.“
A.Skardžių suglumino ir prokuratūros vadovybės pozicija, esą nėra reikalo tirti tų viešųjų pirkimų, kai paslaugos teikimas jau pasibaigęs ar nutrauktas, o pinigai išleisti: „Tokia esą yra teismų praktika. Nors konkursai buvo fiktyvūs ir galimai buvo iššvaistyti milijonai, galimybės ginti viešąjį interesą nėra.“
Įsikišo ir prievaizdai
Daugybę įstatymo pažeidimų 2011–2012 metais VAE vykdant viešuosius pirkimus nustatė ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Ši tarnyba VAE nurodė nutraukti bemaž 30 mln. litų vertės sutartis su užsienio teisininkais ir viena viešųjų ryšių agentūra.
Pirkimų prievaizdų nurodymu bendrovė buvo priversta nutraukti 20,7 milijono litų vertės sutartį su tarptautine advokatų kontora „Herbert Smith“, taip pat – 8 mln. litų vertės sutartį su Didžiosios Britanijos banku „NM Rothschild & Sons“ bei 4,5 mln. litų vertės sutartį su viešųjų ryšių agentūra „Viešųjų ryšių partneriai“.
Taip pat buvo nustatyta, jog Viešųjų pirkimų įstatymo nesilaikyta ir parenkant kitą viešųjų ryšių agentūrą BVRG, kuriai už paslaugas sumokėta 1,2 mln. litų. Tačiau sutartis su bendrove jau buvo pasibaigusi.
Įtarimai nesudomino vadovų
K.Vagneris „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad įstatymai nenumato galimybės prokurorui kreiptis į teismą ir siekti, jog pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytos sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis.
Pagal teismų praktiką, užginčyti galima tik galiojančias sutartis, o abejonių sukėlusios sutartys jau yra nutrauktos ar pasibaigusios.
Todėl savo tyrimą baigęs K.Vagneris priėmė sprendimus, kuriais viešuosius pirkimus vykdžiusią bendrovę įpareigojo pašalinti nustatytus pažeidimus.
Bet matydamas, kad konkursus skelbusių ir viešuosius pirkimus rengusių asmenų veiksmuose galėjo būti nusikalstamos veikos požymių, K.Vagneris prieš mėnesį kreipėsi į generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį, kad jis priimtų sprendimą išplėsti tyrimo ribas ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą.
Tačiau kaip Seimo nariams pranešė K.Vagneris, viešojo intereso gynimo sritį kuruojantis D.Raulušaitis jo tarnybinį raštą perdavė Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuri kontroliuoja kitus su VAE pirkimais susijusius STT tyrimus.
Tyrimą išplėsti – būtina
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ K.Vagneris pakartojo, jog STT atlieka tik kelių naujausių pirkimų tyrimą, o jį reikėtų gerokai išplėsti, įvertinant ir ankstesnius viešuosius pirkimus bei tam tikras sąsajas su kitais energetikos projektais.
Pavyzdžiui, prokurorui užkliuvo tai, jog galimai neskaidrius pirkimus vykdę buvę aukšti VAE pareigūnai vėliau nutūpė į vadovaujamas pareigas kitose energetikos įmonėse.
Anot K.Vagnerio, aiškinantis ne vienus metus trukusį galimą pareigūnų piktnaudžiavimą galbūt net verta sudaryti rimtą tyrėjų grupę.
„Mano nuomone, neteisinga apsiriboti tik naujausiais epizodais. Reikėtų atlikti kruopštų tyrimą, ar valstybės lėšos buvo naudojamos efektyviai jau nuo 2006 metų. Bet tam reikia didelės kvalifikuotų tyrėjų pagalbos“, – įsitikinęs prokuroras, kuris pats siūlėsi būti tokios komandos narys.
Kol kas K.Vagneris nenorėjo detalizuoti savo įtarimų, nes vylėsi, kad toks ikiteisminis tyrimas kada nors vis dėlto bus pradėtas: „Mano keliamos versijos nėra patikrintos tam tikrų asmenų apklausomis. Aš rėmiausi ir savo išvadas pateikiau tik remdamasis dokumentų analize.
Iš jų matyti, kad pažeidimų buvo daug, tačiau kaip jie galėtų būti kvalifikuojami – ar kaip nusikalstama veika, ar kitokia – negaliu atsakyti.
Tai galėtų būti nustatyta tik to išplėsto tyrimo metu. Aš pasiūliau tai padaryti, bet kol kas jokio atgarsio nėra.“
Įžvelgia Prezidentūros ranką
Viešąjį interesą ginantis prokuroras įsitikinęs, kad atsakomybės permetimas žemesnei grandžiai reiškia ne ką kita kaip Generalinės prokuratūros nenorą ką nors aiškintis iki galo.
Mat dėl kitų darbų gausos Vilniaus apygardos prokuratūra esą nepajėgi atlikti išsamaus tyrimo.
Pasak K.Vagnerio, pastaruoju metu Generalinės prokuratūros vadovybė dažnai griebiasi tokios taktikos: „Bent kiek sunkesnių bylų siekiama atsikratyti, nes jų tyrimas gali būti kai kam nepalankus.“
Tiesa, jis neatmetė ir kitos versijos, kodėl Generalinė prokuratūra kratosi tokių bylų. K.Vagneris su tam tikra ironija prisiminė vadovybės pareiškimus, kad Generalinė prokuratūra neturėtų tirti bylų, o tapti tik metodine institucija: „Manau, kad tai klaidingas požiūris, nes tokiu atveju Generalinė prokuratūra taptų tik biblioteka.“
K.Vagneris „Lietuvos rytui“ taip pat išdėstė versiją, kad VAE viešųjų pirkimų tyrimą gali būti suinteresuota žlugdyti Generalinę prokuratūrą bei jos vadovą kontroliuojanti šalies vadovė: „Jei manytume, kad mano tyrimas liečia vienos politinės jėgos Vyriausybės laikotarpį, o tą politinę jėgą palaiko vadovaujantis šalies pareigūnas, o jis, kiek matau žiniasklaidoje, labai tiesiogiai vadovauja mūsų įstaigos vadovui, man susidaro įspūdis, kad viskas slopinama neatsitiktinai.“
Paklaustas, ko jis tikisi iš Seimo komisijos, kuriai išdėstė savo nuogąstavimus dėl tyrimo, prokuroras vylėsi, kad politikai vis dėlto turės valios ir ras būdų, kad įtarimai dėl išplautų milijonų nesibaigtų vien viešu aptarimu: „Dabar pažeidimai matomi, o kaltųjų, kaip ir jų iššvaistytų milijonų, nėra.“
Argumentų net neskaitė
Generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis „Lietuvos rytui“ pareiškė pirmą kartą girdintis K.Vagnerio nuogąstavimus, kad nenorima rimčiau aiškintis, kaip per VAE projektą buvo išplaunami milijonai.
Jis pripažino, kad 50 puslapių K.Vagnerio tarnybinio rašto, kuriame prokuroras išdėsto argumentus, kodėl būtina plėsti tyrimą, net neskaitė: „Atvirai prisipažinsiu, kad to rašto netgi neperskaičiau. Pavedžiau tai padaryti Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento pareigūnams ir priimti reikiamus sprendimus.“
Generalinio prokuroro pavaduotojas mano, kad perduodamas K.Vagnerio surinktas aplinkybes tirti Vilniaus apygardos prokuratūrai departamentas pasielgė teisingai: „Vilniaus apygardos prokuratūra jau labai seniai atlieka tyrimą.
Kadangi K.Vagneris kėlė tuos pačius dalykus, kurie jau seniai tiriami, normalu, kad jie perduoti tyrimą atliekančių prokurorų žinion. Juk negali būti dviejų tyrimų dėl to paties dalyko.“
Prokuroras D.Raulušaitis nekomentavo kalbų, kad tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūrai perduotas neatsitiktinai – taip esą siekiama nuo galimų nemalonumų apsaugoti D.Valį šiuo metu remiančius politikus: „Nieko apie tai negaliu pasakyti. Jokie politikai tyrimų neskatina ir nereguliuoja, kur ir kaip jie turėtų būti atliekami.“
Konsultantams žarstė milijonus
* Įvairūs VAE konsultantai, kuriems buvo išleista 70–80 mln. litų, dažniausiai buvo parenkami skubiai ir neskelbiant derybų.
* Taip 2009 metų gegužę VAE pasirinko garsią advokatų kontorą „Lideika, Valiūnas ir partneriai Lawin“, kuri turėjo parengti naujos atominės elektrinės verslo modelį ir finansavimo planą. Preliminariai susitarta, kad jai teks 800 tūkst. litų atlygis.
* Po mėnesio neskelbiamų derybų būdu pasirinktos ir „NM Rothschild & Sons“ konsorciumo paslaugos, už kurias buvo suderėta mokėti per 12 mln. litų.
* Kiek vėliau sutartys su šia kompanija būdavo vis papildomos, susiderant dėl naujų paslaugų ir naujų sumų, kurios siekė dešimtis milijonų litų. Jai taip pat buvo pažadėtas 2,5 mln. eurų sėkmės mokestis. Beje, „NM Rothschild & Sons“ VAE pateikė apmokėti net ir kitų bendrovių sąskaitas.
* Tų pačių metų rugpjūtį supaprastinto pirkimo tvarka pasamdyta dar viena kompanija „Herbert Smith“, kuri turėjo teikti teisines paslaugas. Jai už paslaugas pažadėtas 1 mln. litų atlygis. 2011 metų birželį VAE prireikė papildomų šios kompanijos paslaugų, už kurias buvo atseikėta 9,7 mln. litų.
* 2010 metų spalio pabaigoje VAE, atlikusi kainų apklausą, pasamdė advokatų kontoros „Vėgėlė, Gabartas, Šidlauskas LAWHOUSE“ teisininkus, kuriems už paslaugas įsipareigojo sumokėti iki 300 tūkst. litų.
* Nusprendus organizuoti patariamąjį referendumą dėl naujos elektrinės statybos, 2012 metų balandį VAE pasamdė viešųjų ryšių agentūrą „BVRG“, kurią pasirinko neskelbdama apie pirkimą. Jai už paslaugas iš pradžių sumokėta per 217 tūkst. litų, o po mėnesio sudarius naują sutartį – 1,2 mln. litų.
* 2012 metų rugsėjį VAE pasitelkė dar vieną viešųjų ryšių agentūrą „Viešųjų ryšių partneriai“, kurios paslaugos buvo įvertintos per 4,5 mln. litų. Dėl galimo VAE generalinio direktoriaus aplaidumo organizuojant ir vykdant šį pirkimą tyrimą atlieka STT.
