Vytenis Andriukaitis, Valentinas Mazuronis, Linas Linkevičius, Juozas Olekas, Jaroslavas Neverovičius. Tai vos keli ministrai, kuriuos daugiau ar mažiau pažįsta Lietuvos gyventojai. Nesvarbu, kaip vertina – teigiamai ar neigiamai, tačiau bent pažįsta.
Tuo tarpu likusią Vyriausybės dalį galima vadinti pilka mase. Absoliuti dauguma lietuvių apie juos nieko negali pasakyti.
Gyventojų nuomones tiriančios bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, sunkiausiai Lietuvos žmonėms sekasi įvertinti ūkio ministrą Evaldą Gustą (apie jį nuomonės neturi – 82 proc. apklaustųjų), žemės ūkio ministrą Vigilijų Jukną (77 proc.), susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių (74 proc.), kultūros ministrą Šarūną Birutį (71 proc.). Ne daug geriau sekasi ir likusiems.
Žmonės ministrų nemato
„Kas žino, kaip atrodo dabartinis ūkio ministras?“ – pokalbį šia tema nuo provokuojančio klausimo pradėjo viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ vadovas Arijus Katauskas. Jis išvardijo tik kelis šio rašinio pradžioje taip pat paminėtus ministrus, kurie visuomenei yra daugiau ar mažiau žinomi, o kitų žmonės praktiškai nemato.
L.Linkevičiui padeda tai, kad Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai, V.Mazuronis išjudino renovaciją, atrodo ryžtingas politikas. Kaip visada aktyvus yra ir sveikatos apsaugos ministras V.Andriukaitis.
Vidaus reikalų ministrą Dailį Barakauską galima paminėti vien dėl to, kad jis neretai minimas neigiamame kontekste. Jį neigiamai vertina daugiausia – 32 proc. apklaustųjų, o teigiamai (kaip ir E.Gustą) – 6 proc. Lietuvos gyventojų.
„Žmonės nemato, nežino arba neatpažįsta tų ministrų, kurie yra mažiausiai aktyvūs komunikacijoje. Pavyzdžiui, palyginkime susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kuris buvo labai matomas, ir dabartinį ministrą R.Sinkevičių“, – kalbėjo A.Katauskas.
Jis neatmeta galimybės, kad kai kurių ministerijų vadovų žinomumas yra menkesnis, nes jos šiuo metu turi mažiau Europos Sąjungos pinigų, skirtų reklamai ir veiklos viešinimui.
„Jei ministrų nėra žiniasklaidoje, žmonės nežino, kaip juos vertinti. Jie vertina tik tuos, kuriuos jie mato“, – paprastus viešųjų ryšių pagrindus dėstė specialistas.
Politinė karjera – miglota
„Nežinomumas ar menkas populiarumas politikui tolygu mirčiai. Per kitus rinkimus tokį žmogų būtų sunkiau pristatyti rinkėjams, aiškinti, kas jis yra“, – mano viešųjų ryšių agentūros vadovas.
Jis pastebi, kad politikos naujokai neišnaudoja galimybių būti matomiems, o viešojoje erdvėje karaliauja tik senieji politikos vilkai, kurie moka kalbėti, pasisakyti, diskutuoti. „Galbūt tie naujokai net neturi didelių interesų būti labai matomiems – jie netyčia papuolė į ministrų postus ir ten bus tik laikinai. Tačiau, jei jie siekia karjeros, jie turi didinti matomumą. Kitu atveju, tik įsirašys į gyvenimo aprašymą, kad kažkada buvo ministrais“, – kalbėjo A.Katauskas.
Specialistas pastebi, kad ministerijos turi didelius viešųjų ryšių skyrius, todėl resursų tapti žinomesniems visiems ministrams tikrai yra.
Vilniaus universiteto dėstytojas, politologas Tomas Janeliūnas pabrėžia, kad mažiausiai žinomi yra tik neseniai į didžiąją politiką atėję ministrai. Tai ypač galima pasakyti apie Darbo partijos deleguotus ministrus. Tuo darbu labiau žinomi ministrai viešojoje erdvėje matomi jau dešimtmetį ar net seniau.
„Didesnė dalis ministrų yra naujokai ir kaip ministrai, ir kaip politikai arba iki šiol niekada nebuvo ryškūs dirbdami Seime. Galbūt ne visi nori populiarumo ir žinomumo“, – kalbėjo politologas.
Jis perspėja, kad daliai nežinomų ministrų gali nepavykti išbūti visą kadenciją.
„Tai, kad jie per metus nesugebėjo padidinti žinomumo, gali būti nemenkas trūkumas ar vienas iš pretekstų, jei bus keliamas klausimas dėl jų atliktų darbų, dėl kompetencijos ar politinio pasitikėjimo. Neturėdami paramos viešumoje, jie sunkiau išsilaikytų postuose“, – svarstė T.Janeliūnas.
Dideliu iššūkiu niekur nepasižymėjusiems ministrams gali tapti kitais metais vyksiantys prezidento rinkimai. Po jų, tikėtina, Vyriausybės sudėtis bus atnaujinta.
Patirtis – skirtinga
Mažiausiai žinomą ūkio ministrą E.Gustą dar galima suprasti – jis didžiojoje politikoje anksčiau nedalyvavo. Ministru buvęs Vidaus reikalų ministerijos kancleris E.Gustas tapo vasarą, kai iš šio posto pasitraukė Birutė Vėsaitė.
Visiški politikos naujokai yra visi Darbo partijos ministrai, išskyrus Š.Birutį, kuris vieną kadenciją Lietuvai atstovavo Europos Parlamente.
Kur kas daugiau politinės patirties turi susisiekimo ministras socialdemokratas R.Sinkevičius, kuris jau kelis kartus buvo išrinktas į Seimą Jonavos apygardoje. Tiesa, atrodo, kad jis didelio dėmesio ir netrokšta, nes bendrauti su žurnalistais mieliau patiki savo kolegoms.
