Už tai, kad imunitetas būtų panaikintas, balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo septyni, susilaikė 19 politikų. Balsuojant nedalyvavo dalis socialdemokratų, „darbiečių“, „tvarkiečių“, „Drąsos kelio“ partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų.
Kad parlamentaras netektų teisinės neliečiamybės, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė, tai yra ne mažiau kaip 71 iš 141 politiko.
D.Valys prašė panaikinti Mišrios Seimo narių grupės nario R.Ačo teisinę neliečiamybę, kad Vilniaus apylinkės teismas galėtų nagrinėti bylą dėl šmeižto privataus kaltinimo tvarka.
„Esu persekiojamas vieno įsižeidusio asmens“, - antradienį Seime teigė R.Ačas.
Anot jo, jam iškelta byla ir jo oponento elgesys yra „vadovėlinis piktnaudžiavimo teise pavyzdys“.
Seimo narys kritikavo ir generalinį prokurorą, kuriam esą buvo pateikti dokumentai, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Raseinių rajono profsąjungos pirmininkas Vytautas Bulotas jo apšmeižtu pasijuto be pagrindo.
„Man nesuprantamas prokuroro kaip paštininko, kurjerio vaidmuo“, - kalbėjo R.Ačas.
Antradienį parlamentarai neatsižvelgė į laikinosios komisijos nuomonę, kuri siūlė panaikinti Seimo nario imunitetą. Tuo pačiu ji nutarė kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, nes jai kilo abejonių, ar pagrįstai R.Ačo atveju nebuvo pripažinta visuomeninė bylos reikšmė ir pereita į valstybinio kaltinimo institutą. Be to, paprašyta ištirti, ar tinkamai pritaikytos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ir Konstitucinio Teismo (KT) doktrina.
Šmeižto byla išsirutuliojo po įvykių 2011 metais, kai tuometinis Raseinių rajono meras R.Ačas atvyko į Raseinių lop šelyje-darželyje „Liepaitė“ vykusį darbuotojų susirinkimą, kai bandyta įkurti profesinę sąjungą. V.Buloto teigimu, meras bandė sutrukdyti profsąjungos veiklai ir pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį, išgąsdino vaikus.
Profsąjungietis merą apskundė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), o R.Ačas po VTEK posėdžio duodamas interviu televizijai R.Bulotą pavadino „ligoniu ir melagiu“. Dėl šių žodžių raseiniškis kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Prokuratūros duomenimis, taikinamajame posėdyje 2012 metų rugsėjo 4 dieną susitaikyti privačiam kaltintojui ir R.Ačui nepavyko, nes nebuvo susitarta dėl atsiprašymo formos. Rugsėjo 10 dienos nutartimi teisėja perdavė nagrinėti teismui, vėliau bylos nagrinėjimas kelis kartus atidėtas neatvykus R.Ačui, vėliau byla kelis kartus nutraukta, nes nebuvo kreipimosi į Seimą. Šiemet apygardos teismas pripažino, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą, galėtų būti aktyvus, ir kreiptis į generalinį prokurorą dėl R.Ačo imuniteto.
