Seimo narių algos prasidėjus krizei 2009 m. buvo mažintos net tris kartus. Jos susitraukė nuo 10,8 tūkst. iki 6,9 tūkst. litų. Nuo sausio iš dalies atstačius parlamentarų atlyginimus jų uždarbis turėtų padidėti iki 8,7 tūkst. litų. Tokį sprendimą kritikavo Seimo opozicija.
Tačiau valdančioji dauguma ketvirtadienį palaimino opozicijoje esančių liberalų siūlymą nuo kitų metų bent nedidinti Seimo nariams skiriamų kompensacijų parlamentinei veiklai. Dabar tam Seimo nariai gauna vieno vidutinio atlyginimo Lietuvoje dydžio sumą – apie 2230 litų. Prieš krizę parlamentinei veiklai seimo nariai gaudavo 1,7 vidutinio šalies atlyginimo.
Tik išrinkta Seimo pirmininke Loreta Graužinienė portalui lrytas.lt teigė, kad išlaidos kanceliarinėms išlaidoms ir kitais metais galėtų būti mažinamos. Esą politikai dėl to labai nenukentės, nes kitąmet didės jų algos.
Ketvirtadienį neatsirado nė vieno Seimo nario, kuris pasisakytų prieš kanceliarinių išlaidų sumažinimą. Už tokį pasiūlymą balsavo 96 Seimo nariai, o 7 susilaikė.
„Tai būtų bent šioks toks signalas Lietuvos visuomenei, nes tai ką padarėme su politikų atlyginimais, visuomenė to nesuprato", - sakė pasiūlymą nedidinti parlamentinių išlaidų pateikęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.
Opozicijai beliko tik apgailestauti, kad valdančioji dauguma nesutiko su siūlymais susilaikyti nuo atlyginimų didinimo Seimo nariams.
Nemaža dalis Seimo narių parlamentinei veiklai skirtas lėšas išleidžia iki paskutinio cento. Daugiausia pinigų skiriama degalams, automobilių nuomai ir priežiūrai.
