Prezidentės vyriausioji patarėja D.Ulbinaitė tapo įtariamąja tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo. Tokių žinių turintis vakar pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, rašo „Lietuvos rytas".
Prezidentūra ir Generalinė prokuratūra šios informacijos vakar nei patvirtino, nei paneigė.
O Seimo komiteto vadovas stebėjosi, kaip įtariamoji gali toliau dirbti Prezidentūroje.
Mat pareiškus įtarimus D.Ulbinaitei, anot prokurorų, iškart turėjo būti panaikintas leidimas dirbti su slapta informacija, kartu ji automatiškai netektų vyriausiosios patarėjos pareigų.
Šio galvosūkio raktas, regis, slypi Prezidentūros interneto svetainėje, kurioje skelbiami šalies vadovės komandos narių pareigybių aprašymai. Pastaruoju metu juose įvyko keistų pakeitimų.
Pagal ankstesnį vyriausiosios prezidentės patarėjos pareigybės aprašymą, Spaudos tarnybai vadovaujanti D.Ulbinaitė privalėjo turėti leidimą dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, klasifikuojama slaptumo žyma „visiškai slaptai“.
Šį reikalavimą turėjo atitikti ir kai kurie kiti Spaudos tarnybos darbuotojai. Tie patarėjai, kurie negalėjo prieiti prie visiškai slaptų dokumentų, vis tiek turėjo atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Bet pastaruoju metu nė vienam iš penkių Spaudos tarnyboje dirbančių prezidentės patarėjų šis reikalavimas nebėra taikomas.
Atsakymas – puse lūpų
Įvykusius pasikeitimus „Lietuvos rytui“ trečiadienį patvirtino ir prezidentės Spaudos tarnyba.
Prezidentūros atstovai pranešė, kad „paskutinį kartą“ leidimai dirbti su įslaptinta informacija buvo panaikinti visiems Spaudos tarnybos, taip pat Švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų grupės patarėjams.
Bet kada buvo atlikti pakeitimai ir kodėl tai buvo padaryta, D.Grybauskaitės komanda nesiteikė paaiškinti: „Mūsų atsakymas toks, kokį gavote. Daugiau komentarų nebus.“
Nemato galimybės dirbti
Staigūs prezidentės patarėjams keliamų reikalavimų pakeitimai nustebino buvusį D.Grybauskaitės atstovą spaudai, dabartinį parlamentarą Liną Balsį.
Dirbdamas prezidentės komandoje L.Balsys privalėjo turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Tokį leidimą turėjo ir kiti patarėjais jo vadovaujamoje Spaudos tarnyboje dirbę asmenys, tarp jų – D.Ulbinaitė.
Parlamentaras teigė neįsivaizduojąs, kaip vyriausieji patarėjai gali dirbti neturėdami leidimo susipažinti su slapta informacija: „Juk visi vyriausieji patarėjai dalyvauja bendruose pasitarimuose prie vieno stalo ir turi dalytis ta pačia informacija.
Kaip galima kitaip? Teisės dirbti su slapta informacija neturintis asmuo tiesiog negali būti vyriausiasis patarėjas.“
L.Balsio manymu, Prezidentūros sprendimas pakeisti pareigybių aprašymus taip, kad ir toliau būtų leidžiama čia dirbti slaptos informacijos nutekinimu įtariamam asmeniui, – nepateisinamas: „Tai – labai dirbtinis žingsnis, kuris rodo akivaizdų norą pridengti ištikimą patarėją.“
Politikas svarstė, kad Švietimo, mokslo ir kultūros grupei vadovaujanti Virginija Būdienė šioje kompanijoje atsidūrė specialiai: „Manau, taip bandoma sudaryti įspūdį, kad atliekami pakeitimai nesusiję su skandalu.“
Leidimų reikia ir sekretorėms
Leidimus dirbti su slaptais dokumentais iki šiol privalėjo turėti daugelis prezidentės komandos narių.
Šis reikalavimas toliau galioja Teisės, Ekonomikos ir socialinės grupių patarėjams. Net šiose grupėse dirbantys specialistai ar sekretorės turi įgyti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Ypač griežti reikalavimai taikomi Nacionalinio saugumo grupėje dirbantiems patarėjams bei specialistams, kurie privalo turėti leidimą dirbti ne tik su valstybės, bet ir su NATO ir ES paslaptis sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Secret“.
Beje, „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, pastarajai grupei vadovaujantis Jonas Markevičius buvo vienas iš trijų Prezidentūros pareigūnų, kuriems buvo adresuota slapta Valstybės saugumo departamento pažyma apie grėsmes D.Grybauskaitei iš Rusijos.
Todėl neatmetama, kad šio patarėjo pavardė irgi gali figūruoti tyrime dėl slaptos informacijos nutekinimo.
Nori apklausti ir prezidentę?
Kad Generalinėje prokuratūroje stringančiame tyrime įtarimai gali būti suformuluoti ir kitiems aukštiems pareigūnams, vakar užsiminė ir A.Paulauskas.
Tiesa, tokią savo įžvalgą politikas grindė prielaidomis, kurių nenorėjo detalizuoti.
Seimo komiteto vadovo teigimu, jam rūpi, kad generalinis prokuroras Darius Valys neblokuotų tyrimo: „Jis turėtų rūpintis, kad tyrimas vyktų operatyviai ir sparčiai. Būtent D.Valys turėtų pabandyti įgyvendinti prašymą apklausti prezidentę.“
Paklaustas, iš kur jis žino, kad toks prašymas pateiktas, A.Paulauskas atsakė: „Sugebu šiek tiek analizuoti, tad tokią išvadą darau stebėdamas aplinką.“
