Valstybės biudžetą patvirtinęs Seimas nusprendė, kaip gyvensime kitąmet

Seimas ketvirtadienį patvirtino kitų metų valstybės biudžetą. Prieš pat balsavimą jokios intrigos nebuvo, nes valdančioji koalicija ir vėl buvo vieninga. Teigiama, kad socialdemokratai dėl to turėjo gerokai pasistengti tenkindami juos nuolat šantažuojančios Darbo partijos įgeidžius.

Seimas ketvirtadienį patvirtino kitų metų valstybės biudžetą.<br>V.Ščiavinsko nuotr. iš archyvo
Seimas ketvirtadienį patvirtino kitų metų valstybės biudžetą.<br>V.Ščiavinsko nuotr. iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Martynas Čerkauskas

Dec 12, 2013, 1:28 PM, atnaujinta Feb 19, 2018, 8:54 PM

Mainais už teigiamą balsavimą, kaip manoma, socialdemokratai turėjo sužlugdyti prokurorų bandymus nuteisti Darbo partijos idėjinį lyderį Viktorą Uspaskichą už teisėjų įžeidinėjimą.

2014 m. valstybės biudžetas bus kiek pilnesnis nei šiais metais. Tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius perspėja, kad krizė dar nepasibaigė, todėl gerėjantį gyvenimą pajus ne visi.

Kitais metais didės dalies aukštesnes pareigas užimančių valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų atlyginimai. Kiek daugiau uždirbti gali tikėtis ir kai kurie viešojo sektoriaus, kultūros darbuotojai, pareigūnai. Tam kitais metais bus papildomai skirta apie ketvirtis milijardo litų. 

Kitąmet bus padidintos per krizę sumažintos valstybinės pensijos, šalpos ir slaugos ar priežiūros išmokos. Tam reikės apie 110 mln. litų.

Kairieji taip pat žada kitais metais pradėti grąžinti per krizę sumažintas pensijas. Konkreti suma tam nenumatyta. Žmonės atgaus dalį pinigų tik tuo atveju, jei valstybės biudžetas gaus viršplaninių pajamų.  

Vyriausybė pripažįsta, kad kitais metais ji negalės įvykdyti visų savo pažadų ir reikšmingai pakelti algas kultūros ir teisėsaugos srities darbuotojams.

Lietuva kitais metais ir toliau nevykdys savo įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo. Tam turi būti skiriama 2 proc. nuo BVP, tuo tarpu realus finansavimas sieks apie 0,8 proc. nuo BVP.

Skola dar augs

Kitais metais biudžeto pajamos sieks 26,1 mlrd., o išlaidos - 27 mlrd. litų. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšos sudarys 7,4 mlrd. litų. Palyginti su šiais metais - biudžeto pajamos padidės beveik 1 mlrd. litų. 

Daugiausia pajamų valstybės biudžetas gaus iš pridėtinės vertės mokesčio – 9,8 mlrd. litų ir akcizų – 3,5 mlrd. litų. Finansų ministras viliasi, kad kitais metais trauksis šešėlinė ekonomika, todėl pagerės akcizų surinkimas. 

Kitais metais Lietuva planuoja skolintis ne daugiau kaip 11,6 mlrd. litų. Iš šios sumos 3,5 mlrd. litų bus panaudoti 2015 m. išperkant valstybės euroobligacijas. Dar 5,6 mlrd. litų bus pasiskolinti norint grąžinti skolas, kurių terminas sueis 2014 m.

„Sodros“ biudžeto deficitui finansuoti reikės 1,5 mlrd. litų. Dar beveik 1 mlrd. litų reikės valstybės biudžeto deficitui finansuoti. 

Belieka guostis, kad skolinimosi kaina pastaruoju metu sumažėjo. Palūkanos naujoms paskoloms po truputį krenta. Tikimasi, jog sėkmingai artėjant link euro zonos paskolų palūkanos gali nukristi iki 1 proc. Taip jau atsitiko Latvijai. Tai, anot ministro, gali būti viena pagrindinių priežasčių, kodėl šalis turėtų įsivesti eurą. 

Valstybės ir „Sodros“ biudžeto deficitas kitais metais sieks apie 1,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (šiemet prognozuojami 3 proc.). Valstybės skola sieks apie 42 proc. nuo BVP. Šie kriterijai leistų Lietuvai įsivesti eurą 2015 m., jei pavyks išlaikyti nedidelę infliaciją.

Biudžetas parengtas tikintis, kad 2014 m. BVP augs 3,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,6 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 10,5 proc.

Parems „bankrutuojantį“ Vilnių

Teigiama, jog kitais metais reikšmingai didės savivaldybių biudžetai, todėl jos taps gerokai savarankiškesnės.

Socialinių pašalpų mokėjimas bus perduotas savivaldybėms, jos bus skatinamos atidžiau tikrinti, ar žmogus yra vertas pašalpos. Savivaldybės taip pat gaus daugiau pinigų mokyklų finansavimui, todėl nereikės uždarinėti kaimiškų mokyklų.

 Vilniaus miesto biudžetas padidės kiek daugiau nei 100 mln. litų, nes sostinei nuo kitų metų atiteks ne 42, o 48 proc. Vilniaus gyventojų sumokamo gyventojų pajamų mokesčio. Likusieji vilniečių pinigai išdalijami rajoninėms savivaldybėms.

Savivaldybių gatvėms ir keliams remontuoti nuo kitų metų bus skiriama ne 20, o 25 proc. Kelių fondo biudžeto. Visų savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet, prognozuojama, bus 5,5 proc. arba beveik 362 mln. litų didesnės nei šiemet ir sieks 6,9 mlrd. litų.

Nukentės Valdovų rūmai

Seimo nariai svarstant kitų metų valstybės biudžetą prikurpė pasiūlymų už beveik milijardą litų, tačiau dauguma jų Vyriausybė atmetė dėl lėšų trūkumo.

Daugiausiai diskusijų kilo dėl finansavimo Valdovų rūmams. Vyriausybė siūlė tolesniems statybų darbams skirti 13 mln. litų. Tačiau tokiu atveju,  pinigų neliktų kitiems kultūros objektams rekonstruoti. Dauguma Seimo narių balsavo, kad Valdovų rūmų rekonstrukcijai finansavimas būtų sumažintas. Kiek gaus amžiaus statyba vadinami rūmai, turės nutarti pats kultūros ministras tvirtindamas valstybės investicijų programą. Įdomu, kad „prieš“ Vyriausybės siūlymą ketvirtadienį balsavo net premjeras Algirdas Butkevičius.

Opozicija pirmąjį naujos valdančios daugumos parengtą valstybės biudžetą vertino skeptiškai.

„Dalinamos karvelio porcijos, o karvelis dar skraido danguje“, - šaipėsi Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. Jis netiki koalicijos pažadais, kad kitais metais atsiras pinigų pensijų kompensavimui, stebisi, kad kitais metais bus didinamos išlaidos valdininkų algoms.

Premjeras Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad kitų metų valstybės biudžetas yra parengtas laikantis griežtos finansinės drausmės, norint didinti žmonių užimtumą, darbo pajėgas, o ne pašalpas. 

Už kitų metų biudžeto projektą balsavo 81, prieš 32, susilaikė 14 Seimo narių.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.