Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) liepos viduryje patvirtino oficialiai kontroliuojamą buferinę afrikinio kiaulių maro zoną. Tai apsauginė teritorija, kurioje ligos sukėlėjų nenustatyta, bet taikomos veterinarinės sanitarijos priemonės.
Zona nustatyta Lietuvos pasienyje su Baltarusija, ji apima vietoves Druskininkų, Ignalinos, Lazdijų, Šalčininkų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus, Visagino ir Zarasų rajonų savivaldybėse.
Būtinybė nustatyti tokias ribas iškilo dėl vis dažnesnių pranešimų apie afrikinio kiaulių maro protrūkius Baltarusijoje. Neatmetama, kad šernų migracijos metu užkratas gali patekti ir į Lietuvos teritoriją, todėl pasienyje su Baltarusija naudojami repelentai, atbaidantys šiuos laukinius gyvūnus.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba stebi kiaulių ir šernų populiaciją Lietuvoje. Šiemet mūsų šalyje dėl afrikinio kiaulių maro patikrinta 8040 kiaulių ir 3421 šernas, pernai per visus metus – 2314 kiaulių ir 1357 šernai, 2011-aisiais – 627 kiaulės ir 324 šernai.
Ūkininkams teko rinktis
Pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką, reikiamus dokumentus dėl kompensacijos už paskerstas kiaules savivaldybių komisijoms ūkininkai turėjo pateikti iki šių metų gruodžio. Pasinaudoję valstybės parama augintojai turės įsipareigoti bent metus nelaikyti kiaulių.
2013 m. gruodžio 1 dieną baigėsi ir terminas įgyvendinti biologinės saugos priemonių reikalavimus kiaulių laikymo vietose buferinėse afrikinio kiaulių maro zonose.
Tie, kurie panoro išsaugoti savo kiaulių ūkį, privalo laikytis itin griežtų apsaugos priemonių: iki gruodžio 1-osios turėjo jį aptverti tvora ir įsirengti dezinfekcijos barjerus – vieną įeinant į ūkį, antrą prie įėjimo į patalpas, kuriose laikomos kiaulės.
Šiuos barjerus privalu išpurkšti dezinfekuojamuoju skysčiu. Taip pat pasienio ūkininkams privalu įsirengti patalpą prie įėjimo į kiaulidę, kurioje galėtų apsiprausti ir persirengti darbo drabužiais prieš eidami prie kiaulių.
Tai anksčiau buvo privaloma visiems kiaulių augintojams, bet šių metų lapkritį įtrauktas palengvinimas tiems, kurie kiaules augina savo reikmėms, – jiems nebereikia tokios patalpos.
Tačiau lengvata negalioja buferinėje zonoje įsikūrusiems ūkininkams.
Ūkininkai, kurių kiaulių laikymo vietos patenka į buferinę zoną ir neatitinka nustatytų biologinės saugos reikalavimų, ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 16 dienos turi paskersti ar parduoti kiaules arba jas sunaikinti ir perduoti gaišenas šalutinių gyvūninių produktų tvarkytojams.
Kiaulių laikytojai, prieš skersdami ar parduodami gyvulius, apie tai turi informuoti teritorinius VMVT padalinius ar įgaliotus privačius veterinarijos gydytojus, kurie privalės paimti mėginius afrikinio kiaulių maro tyrimams.
Reikalavimų nevykdantiems asmenims bus skiriamos administracinės nuobaudos – įspėjimai arba baudos nuo 1 iki 5 tūkst. litų.
Nutarė išsaugoti kiaules
„Tai darome tik dėl vaikų, kad jiems galėtume patys užauginti mėsos“, – sakė Ignalinos rajono Rimšės kaimo gyventoja Danutė Abaravičienė.
Jos tvarte kriuksi vos dvi kiaulės. Kad pas jas patektum, tenka pereiti du dezinfekciniu skysčiu išpurkštus kilimėlius. Vieną šiapus durų, kitą jau peržengus slenkstį. Nors pakaktų ir vieno. Čia pat įrengtas dušas ir kabo specialūs darbo drabužiai.
Kai reikėjo spręsti, ką daryti su kiaulėmis, D.Abaravičienė su vyru apsvarstė visus variantus. Tačiau ryžosi jas išsaugoti.
„Kai sužinojome, kad reikės apsispręsti, reagavome normaliai. Tačiau vėliau su vyru prisiklausėme ir internete prisiskaitėme įvairių komentarų, kokie neįveikiami yra biologinės saugos reikalavimai.
Vėliau pati išanalizavau dokumentus ir supratau, kad to, kas aptarinėjama internete, net veterinarai nereikalauja“, – pasakojo D.Abaravičienė.
Buvusi matematikos mokytoja ir mokyklos direktorė D.Abaravičienė skersai išilgai išnaršė internete, kiek kainuotų įsirengti saugos priemones.
Kainos neguodė, bet pasiskaičiusi įvairių rekomendacijų suprato, kad galima ir taupesniems būti: vyras ir sūnus tvarte įrengė dušą, dezinfekcinį kilimėlį taip pat patys pasidirbo.
Dabar tereikia pirkti dezinfekuojamąjį skystį, kuriuo išpurškiamas kilimėlis ir dezinfekuojamos rankos.
Vakarais vieną dezinfekcinį kilimėlį D.Abaravičienė įneša į vidų, nes gulėdamas už laukujų durų jis sušąla.
Kad rinksis auginti kiaules, lėmė ne tik tai, kad suaugusius vaikus norisi palepinti pačių užauginta kiauliena, bet ir tai, jog antraip veltui būtų nuėję pašarai, kurių patys pasiruošė.
„O ir anūkas, kuris dabar paauglys, itin rūpinasi mityba.
Kai jo motina padarė balandėlių su pirktiniu faršu, klausinėjo jos, ko čia pridėta“, – pasakojo D.Abaravičienė.
Bėda jau buvo aplankiusi
Rimšės gyventoja Lionė Šileikienė į afrikinį kiaulių marą taip pat nespjauna.
Prieš kelerius metus ji įsitikino, kad bėda gali užsukti į bet kurį kiemą. Tuomet iš miško atskuodusi lapė įkando telyčiai, tad teko kapstytis iš pasiutligės gniaužtų. O šernai – taip pat migruojantys gyvūnai.
L.Šileikienė irgi nutarė auginti kiaules. Jos tvarte – vos dvi kriuksės. Moteris net nesvarstė, kad derėtų elgtis kitaip: juk pačios užauginta mėsa skaniausia.
Dabar jos tvarto prieigos aptvertos tvora. Dezinfekcinio kilimėlio moteris nepirko: patys su šeima sukalė pagrindą ir prie jo pritvirtino skystį sugeriantį kilimą.
„Mačiau internete, kad toks kilimėlis, jei pirktum iš pardavėjų, galėtų kainuoti ir 200 litų“, – sakė moteris. Vieną tokį pačių pasidarytą kilimėlį laiko lauke, šiapus laukujų durų, antrąjį – patalpoje, kurioje persirengia prieš eidami prie kiaulių.
„Raktas mano kišenėje, aš čia šeimininkė“, – kad mažai žmonių įveikia šį atstumą ir taip užkertamas kelias bet kokiai ligos grėsmei, pabrėžė L.Šileikienė.
Kiaules buvusi chemijos mokytoja augina kone keturis dešimtmečius, tad jos nesutrikdė ir afrikinio kiaulių maro grėsmė iš Baltarusijos pusės: „Jei yra galimybė apsisaugoti nuo maro, kodėl tuomet neauginti?“
Gyventojai buvo supratingi
Ignalinos rajono dalyje, kuri įeina į buferinę zoną, dar praėjusį mėnesį 450 vietos gyventojų laikė apie 800 kiaulių.
Kai reikėjo rinktis, 151 žmogus nutarė kreiptis dėl kompensacijos ir paskerdė 391 kiaulę. Likę augintojai nusprendė įsirengti biologinės saugos priemones.
Kaip sakė Ignalinos teritorinės veterinarijos tarnybos vadovas Laimutis Ragaišis, laužyti iečių neteko: žmonės šio rajono valdose supratingi, tad ir afrikinio kiaulių maro riziką įvertino deramai.
„Jie dar turi kelias dienas, tad tie, kurie neįsirengė saugos priemonių, įsirengs arba paskers kiaules“, – įsitikinęs L.Ragaišis.
Be veterinarijos specialistų dėmesio neliko ir medžiotojai. Jų būrelių Ignalinos rajone yra keturiolika.
„Dirbame su visais kiaulių augintojais ar medžiotojais, neišskirdami, ar jų plotai patenka į buferinę zoną, ar ne. Juolab kad šernai vaikšto kur nori“, – kalbėjo L.Ragaišis. Šįmet Ignalinos veterinarijos tarnyba paėmė 157 šernų ir 432 kiaulių organų mėginių.
Lietuvoje ligai stato įvairias užkardas
Ypatingų saugos priemonių turi laikytis ne tik kiaulių laikytojai ar medžiotojai pasienyje. VMVT nurodymu dar pavasarį pradėta dezinfekciniu skysčiu purkšti automobilių, įriedančių į Lietuvą iš Baltarusijos, ratus. Tokie purškikliai įrengti visuose Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktuose.
Nesikeičiant pavojingai epizootinei situacijai dėl afrikinio kiaulių maro Baltarusijoje, nuo liepos 23 dienos Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo pasienio kontrolės punktuose bei visuose vietinio eismo pasienio kontrolės punktuose su Baltarusijos Respublika buvo pradėta transporto priemonėmis važiuojančių ir pėsčiomis keliaujančių žmonių avalynės dezinfekcija.
Visiems iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiuojantiems asmenims reikia pereiti per specialų kilimėlį, išpurkštą dezinfekuojamuoju skysčiu.
Taip pat į Lietuvą draudžiama įnešti ar įvežti bet kokius gyvūninius maisto produktus, pašarus, pašarinius priedus. VMVT duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį pasienio kontrolės punktuose iš asmeninio bagažo konfiskuota bei iš tarptautinių transporto priemonių surinkta apie 3 tonas šalutinių gyvūninių produktų.
Šitaip siekiama kaip įmanoma labiau sumažinti afrikinio kiaulių maro užkrato patekimo į Lietuvą, o per mūsų šalį – ir toliau į ES riziką.
Tačiau netylant pavojaus varpams Baltarusijoje, kaimyninėje šalyje nustatant vis naujus afrikinio kiaulių maro židinius, Lietuva ėmėsi dar vienos itin griežtos priemonės: spalį VMVT patvirtino buferinę afrikinio kiaulių maro zoną.
(Užs. 13K824-7)
