81 balsas – „už“, 32 – „prieš“, 14 susilaikiusiųjų. Tokiu įtikinamu rezultatu vakar Seime patvirtintas svarbiausias kitų metų dokumentas, rašo „Lietuvos rytas".
Tačiau virš šio biudžeto ir kairiųjų Vyriausybės lyg Damoklo kardas liko kaboti klausimas: kada bus grąžinamos per krizę nurėžtos pensijos?
Dėl to visaip manevravusius socialdemokratus vakar prie sienos rėmė ne tik biudžeto priėmimą komentavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ar pensijas apkarpę dešinieji, bet ir koalicijos partneriai „darbiečiai“. Pastarieji žada kairiuosius spausti toliau.
Kibirkštys – dėl Valdovų rūmų
Šiokių tokių susikirtimų tarp valdančiųjų buvo kilę ir dėl atskirų eilučių valstybės investicijų programoje pagal atskirų ministerijų kuruojamas sritis.
Vienas aštriausių, iškilusių ir į viešumą, – „darbiečių“ kultūros ministro Šarūno Biručio ir socialdemokratų finansų ministro Rimanto Šadžiaus ginčas dėl Valdovų rūmų.
Š.Birutis buvo pasipiktinęs, kad neva jam už nugaros R.Šadžius nusprendė, kad Kultūros ministerija kitais metais būtinai turi investuoti 13 mln. litų į tolesnes rūmų statybas, taip be pinigų vėl palikdama apleistus Klaipėdos dramos teatro ar Jūrų muziejaus pastatus.
Vienas „darbiečių“ lyderių Vytautas Gapšys pasiūlė tą atskirą 13 mln. litų eilutę išbraukti. Tačiau Vyriausybė tam nepritarė – esą tokios eilutės primygtinai reikalauja įstatymai.
Vis dėlto Š.Birutis su pačiu premjeru Algirdu Butkevičiumi sutarė, kad ministras savo nuožiūra kitąmet skirs 6–7 mln. litų Valdovų rūmams, o atskira eilutė jiems bus išbraukta.
Vakar Seimo dauguma, pritariant opozicijai, minėtam V.Gapšio pasiūlymui pritarė net 103 balsais, nors Vyriausybės oficiali nuomonė ir buvo neigiama.
Kiti Seimo narių ar jų grupių pasiūlymai biudžetui dėl įvairių statybų papildomo finansavimo ar ištisų asignavimų perskirstymo, kuriems nepritarė Vyriausybė, buvo atmesti.
„Darbiečiai“ sukėlė paniką
Užtat tikras mūšis, iki maksimumo įkaitinęs jau beatvėstantį Seimo narių kraują, užvirė dėl nukarpytų pensijų kompensavimo.
Konservatorių atstovas Jurgis Razma porą kartų pasiūlė kitų metų biudžete aiškiai įrašyti, kad surinkus viršplaninių pajamų jos nuolat keliautų pensijoms kompensuoti.
Seimas „darbiečių“ siūlymu jau anksčiau yra priėmęs atitinkamą rezoliuciją, kurią palaimino net apie šimtą parlamentarų.
Darbo partijos veikėjai, tarp jų ir jos vadovė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, žadėjo trypčiojančių socialdemokratų nepalikti ramybėje ir priversti, kad pensijos būtų kompensuojamos jau nuo kitų metų pradžios.
Taigi už J.Razmos projektą balsavus daugumai „darbiečių“, o daugumai socialdemokratų susilaikant, jis vienu atveju surinko 60, o kitu – jau balsuojant dėl konkrečių straipsnių – net 68 balsus.
Opozicija iškart ėmė reikalauti perbalsuoti. Tačiau „darbiečių“ daliai staiga atsitraukus, rezultatai buvo prastesni – „už“ vėl balsavo 60 Seimo narių.
Kiek vėliau dešinieji pareiškė, kad jų siūlymas vis dėlto priimtas, nes jam negalioja 71 balso reikalavimas – mat jame nebuvo įvardytos konkrečios reikalaujamos sumos.
Dėl to valdančiojoje daugumoje net kilo nedidelė panika. Buvo skubiai paskelbta posėdžio pertrauka ir mėginta sušaukti Etikos ir procedūrų komisijos posėdį.
Šiai komisijai išsilaksčius, posėdžiui pirmininkaujanti L.Graužinienė tiesiog pareiškė, kad opozicija neteisi, ir tiek.
Kairieji kalbėjo apie realybę
Čia pat „darbiečių“ vedlė ėmė žadėti, kad valdantieji jau nuo kitų metų sausio arba vasario pradės kompensuoti nurėžtas pensijas.
Bet A.Butkevičius ir R.Šadžius tvirtino, jog tokie užmojai nerealūs vien dėl to, kad metų pradžioje biudžete dar nebūna jokių viršplaninių pajamų.
Premjeras aiškino, kad konkretų pensijų kompensavimo mechanizmą ir jo šaltinius bus galima numatyti tik gegužę.
Vis dėlto kai kurie politikai nenurimo. 33 parlamentarai kreipėsi į Seimo pirmininkę prašydami sustabdyti įstatymo perdavimą pasirašyti prezidentei, nes J.Razmos pasiūlymas buvo atmestas esą pažeidžiant statutą.
Žodžiai liejosi laisvai
Pliekdamiesi dėl pensijų, o po to ir dėl viso biudžeto politikai vėl blykstelėjo iškalba.
Vienas aršiausių socialdemokratų gretose buvo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas – jis dešiniuosius, neseniai jį krapsčiusius iš posto, vadino nelaime ir nemokšomis.
„Aš kalbu dar per daug švelniai, įvertindamas jūsų darbus. Jūsų darbai atimti pensijas ir sumažinti algas, visi nekonstituciniai sprendimai, kurie dabar pareikalauja milijardų litų grąžinti tam, kas buvo nurėžta, yra judošiški ir jūs esate judošiai kartu su savo nacionaline vertybe“, – rėžė B.Bradauskas, turėdamas omenyje juo besipiktinusią liberalę Dalią Teišerskytę ir savo žodžiais sukeldamas bendražygių juoko bangą.
Buvusią valdžią kaltino ir premjeras A.Butkevičius: „Kviečiu nepasiduoti konservatorių demagogijai, nes jiems dabar yra labai svarbu pasiteisinti prieš visuomenę kad jie priiminėjo antikonstitucinius įstatymus.
Išankstinis vertinimas, suplanuotas asignavimuose, visiškai iškreiptų finansinį stabilumą.“
Konservatoriai neliko skolingi, nelaime pavadinę ir B.Bradauską, ir kitus kairiuosius, be to, pridūrę, kad jie šneka nesąmones.
„Tai yra biudžetas, orientuotas į išlaidas, bet ne į pajamas ir ne į dirbančius žmones, kurie moka mokesčius“, – taip biudžetą įvertino liberalų lyderis Eligijus Masiulis.
Replikavęs po balsavimo opozicijos ir dešiniųjų lyderis Andrius Kubilius šiek tiek sušvelnino toną, sveikindamas valdančiuosius, kad jiems „pakako sveiko proto“ priimti kai kuriuos opozicijos siūlymus ir išlaikyti finansinį stabilumą.
Biudžeto deficitas – beveik milijardas
* Kitų metų biudžeto pajamos sieks 26,093 mlrd. litų, asignavimai – 27,033 mlrd. litų, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšos – 7,4 mlrd. litų.
* Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų – 22,554 mlrd. litų, su parama – 29,986 mlrd. litų.
* Planuojamos išlaidos be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų – 23,494 mlrd. litų, su parama – 30,926 mlrd. litų.
* Daugiausia pajamų 2014 metais numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – beveik 9,8 mlrd. litų. Akcizų kitąmet numatoma surinkti apie 3,5 mlrd. litų, iš pelno mokesčio gauti daugiau kaip 1,6 mlrd. litų, iš gyventojų pajamų mokesčio – daugiau kaip 1,4 mlrd. litų. Nekilnojamojo turto mokesčio planuojama surinkti 5 mln. litų.
* Pagal Seimo vakar priimtą nutarimą 2014 metais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamos pajamos sieks 29 mlrd. 986 mln. litų, 2015 metais – 31 mlrd. 427 mln., 2016 metais – 31 mlrd. 475 mln. litų.
* 2014 metais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojami asignavimai sieks 30 mlrd. 926 mln. litų, 2015 metais – 31 mlrd. 626 mln., 2016 metų – 30 mlrd. 202 mln. litų.
* Nutarime įtvirtinta, kad jau 2015 m. planuojamos pajamos beveik atitiks numatomas išlaidas, o 2016 m. biudžeto pajamos viršys išlaidas.
Finansų ministerija suplanavo neprastai
Profesorius
„Finansų ministerija tradiciškai prastai prognozuoja biudžeto įplaukas pagal atskiras eilutes, tačiau bendrą sumą nuspėja neprastai. Tikrai nemanau, kad kitų metų biudžeto pajamos pernelyg optimistinės.
Galima jas palyginti su tomis, kurios buvo numatytos, pavyzdžiui, 2012-ųjų biudžete: įplaukos gerokai išaugo, tačiau ekonomika per tą patį laikotarpį irgi smarkiai pasistūmėjo į priekį.
Jokios tragedijos tikrai nenutiks, jei neįvyks kas nors nenumatyta už mūsų šalies ribų, nes tai paveiktų mūsų eksportą.
Tačiau Rusija didesnių akibrokštų kitąmet greičiausiai nepažers. O apie ES ekonomikos augimą kalbėti būtų sudėtinga. Bet trumpuoju laikotarpiu padėtį gali palengvinti Europos centrinis bankas, paleidęs pinigų spausdinimo mašinas.“
Profesorius Rimantas Rudzkis
