Kupiškio rajone, Subačiaus miestelyje vėl plykstelėjo pašalpą gaunančios moters ir savivaldybės atstovo - vietos seniūno konfliktas. Du neįgalius žmones prižiūrinti Regina Moskaliova tikina nesulaukianti dėl to atjautos. Niekas negirdi moters tvirtinimo, kad ji negali palikti vienų savo globotinių, subatėnė nesulaukia supratimo ir yra varoma dirbti viešųjų darbų.
56-erių bedarbė R.Moskaliova jau kurį laiką kovoja su seniūnu Vidmantu Paliuliu. Ji bando įrodyti, kad negali atidirbti už gaunamą socialinę pašalpą.
Moteris prižiūri du ligotus žmones - buvusio vyro neįgalią 72-jų motiną ir jos psichine liga sergantį 48-erių sūnų. Dviejų kambarių bute glaudžiasi dar ir du R.Moskaliovos vaikai - aštuoniolikmetis sūnus ir nepilnametė dukra.
Negali palikti ligonės
Visa penkių žmonių šeima gyvena iš socialinių pašalpų, pensijų, dukters mokslo stipendijos, bei kitokios valstybės skiriamos piniginės paramos.
Iš viso per mėnesį šeimos narių pašalpos, senatvės ir neįgalumo pensijos, studentės stipendija ir kitokios valstybės išmokos sudaro apie 2000 litų siekiančias šeimos pajamas. Už jas reikia pavalgyti, sumokėti už butą ir atiduoti skolas. O jų susidarė ne taip mažai.
Kol R.Moskaliovos anyta dar gyveno be priežiūros, pensininkė sugebėjo gerokai prasiskolinti už buto paslaugas. Ji nemokėjo už elektrą, telefoną. Jos psichikos negalią turintis sūnus netrukdomas ėmė greitąsias paskolas.
Prieš kelerius metus pas vyro motiną apsigyvenusi R.Moskaliova sako pamažu atidavinėjanti skolas, tačiau dar liko atiduoti per penkis tūkstančius. Ji pati jau dvidešimt metų nedirba.
„Esu statybininkė. Dirbau ir pardavėja turgavietėje. Turiu patirties. Tačiau kai pabandau susirasti darbo, man iš karto pasako „ačiū, nereikia“. Mat išgirsta, kad man jau 56–eri“, - kalbėjo moteris.
Pati R.Moskaliova gauna savivaldybės skiriamą socialinę paramą. Tačiau už ją seniūnas reikalauja atidirbti visuomenei naudingų darbų – kas mėnesį po keliolika valandų.
„Aš mielai padirbėčiau gryname ore. Tačiau negaliu išeiti ilgesniam laikui iš namų palikti vienų savo ligonių. Močiutė pati negali vaikščioti, važinėja invalido vežimėlyje. Kartą grįžusi radau atsuktus visus dujinės viryklės čiaupus. Nedaug trūko, ir butas galėjo išlėkti į orą“, - prisiminė R.Moskaliova.
Moteris pasakoja, kad senoji dažnai nepasirūpina laiku pasiprašyti į tualetą. Todėl prie jos reikia nuolat budėti.
Į klausimą, ką darytų, jeigu kas nors jai pasiūlytų darbą, R.Moskaliova atsako ne iš karto. „Tikriausiai atsisakyčiau“, - ištaria moteris.
Įžeidė pašalpa produktais
R.Moskaliova pasakojo, kad ne kartą apie tai bandė kalbėtis su seniūnu,Kupiškio rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus atstovais. „Seniūno paklausiau gražiuoju, ar vietoj manęs viešųjų darbų negalėtų atidirbti mano sūnus. Tačiau išgirdau neigiamą atsakymą, nes esą atidirbti gali tik pats paramos gavėjas“, - skundėsi moteris.
Ji pasakojo, kad sūnus nebaigė mokyklos, kad galėtų padėti jai. Tačiau gavęs darbą Panevėžyje, ten padirbo vos mėnesį. „Paskaičiavus kelionės išlaidas, jam dirbti neapsimoka“, - sakė R.Moskaliova. Šiuo metu vaikinas laiką leidžia namuose.
Dabar jau yra susikaupę net 100 R.Moskaliovos neatidirbtų valandų. Todėl dalis pašalpos imta mokėti talonais, už kuriuos galima nusipirkti maisto produktų vietos parduotuvėje. Vietoj 350 litų moteris gauna 247, o už likusius jai skiriami talonai maisto produktams.
„Aš už maisto talonus negaliu nupirkti vaistų, ar batų savo moksleivei dukrai. Gaudama pašalpą talonais, jaučiuosi tarsi priskirta asocialioms šeimoms, kurios gali visus pinigus pragerti. Jau dešimt metų neimu į burną nė lašo alkoholio“, - kalbėjo moteris.
Ji mano, kad Subačiaus seniūnas žmogiškai neįvertina jos sunkios padėties, tik stengiasi patenkinti savo ambicijas ir pademonstruoti valdžią.
Seniūnas laikosi įstatymų
Subačiaus seniūnas V.Paliulis tokias R.Moskaliovos kalbas vertina kaip bandymą išsisukti nuo visuomenei naudingo darbo. Įstatyme numatyta, kad socialinę pašalpą gaunantis žmogus turi už ją per mėnesį atidirbti 16 valandų.
„Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl R.Moskaliova negali išeiti iš namų. Juk ligonius tas kelias valandas gali prižiūrėti niekur nedirbantis pilnametis sūnus“, - sakė V.Paliulis. Jis tvirtino, kad elgiasi pagal įstatymą, neleisdamas sūnui dirbti vietoj motinos.
Nenorą dirbti bandė apginti teisme
Tai jau ne pirmas atvejis, kai socialinės pašalpos gavėjai bando kovoti už teisę neatidirbti už valstybės skiriamą paramą.
Panevėžio rajone Paįstrio seniūnijoje gyvenantis 44-erių Zenonas Zebkinas teismo keliu bandė įrodyti, kad už pašalpą atidirbti reikalaujanti savivaldybė pažeidė jo, kaip žmogaus teises ir orumą. Vyras už tai reikalavo 30 tūkstančių litų moralinės kompensacijos.
Tačiau teismas nusprendė, kad savivaldybės specialistai nepažeidė galiojančių įstatymų.
