Vieną maloniausių dovanų valdančiajai koalicijai įteikė prezidentė D.Grybauskaitė.
Antradienį Prezidentūroje priėmusi Vyriausybę su socialdemokratų lyderiu premjeru A.Butkevičiumi priešakyje šalies vadovė svečius apibėrė pagyromis.
D.Grybauskaitė ministrų kabinetą gyrė už tai, kad jis tęsia atsakingą finansų politiką, sugeba atsispirti Rusijos giganto „Gazprom“ spaudimui derybose dėl dujų kainų, taip pat už itin sėkmingą Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.
Kas atsitiko prezidentei, kuri iki šiol apie dabartinę Vyriausybę kalbėdavo kone taip pat kaip ir jos aršūs priešai bei pagrindiniai šalies vadovės sąjungininkai konservatoriai?
Viena tikėtiniausių priežasčių, kodėl pasikeitė tonas, yra ta, kad A.Butkevičius pranešė nedalyvausiąs prezidento rinkimuose. Premjeras būtų buvęs rimčiausias konkurentas šių rinkimų favoritei D.Grybauskaitei ir, regis, to ji netgi prisibijojo.
Nors senokai buvo ženklų, kad A.Butkevičius nenorės eiti į prezidento rinkimus, galutinį žodį jis vis žadėjo pasakyti tik sausį.
Tad, atrodo, šis politikas sąmoningai paskubėjo paskelbti sprendimą, kad pamalonintų Prezidentūros šeimininkę.
Sušvelnėjusį prezidentės toną galėjo lemti ne tik abipusėmis malonybėmis sutvirtintas susitarimas su kairiaisiais ir toliau išlaikyti dabartinę padėtį valdžios viršūnėse.
Juk šalies vadovė, ko gero, jaučiasi nebe taip užtikrintai, kaip anksčiau, nes negęsta slaptos informacijos nutekinimo skandalas, be to, vis labiau prezidentei į atlapus kimba Seimas.
„Darbiečių“ kandidatas į prezidentus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Paulauskas šią savaitę paskelbė, kad dėl slaptos informacijos nutekinimo prokurorai pareiškė įtarimus prezidentės D.Grybauskaitės vyriausiajai patarėjai D.Ulbinaitei.
Tiesa, neaišku, kada tai įvyko. Bet jei šie pranešimai, kurių prokurorai nepaneigė, yra teisingi, kodėl patarėja lieka darbe?
Maža to, paaiškėjo, kad gelbėdama D.Ulbinaitės kėdę prezidentė pakeitė jos ir kai kurių kitų patarėjų pareigybių aprašymus, panaikindama juose reikalavimą turėti teisę susipažinti su slapta informacija.
Mat jei šiai pareigūnei pateikti įtarimai, jai turėtų būti atimta teisė dirbti su slaptais dokumentais ir patarėja automatiškai netektų posto.
Priversta minėtus Prezidentūros manevrus pakomentuoti prezidentė tepasakė, kad tokių pertvarkymų būtinai reikėjo, o D.Ulbinaite ji pasitikinti.
Šalies vadovė pasišiaušė ir po to, kai Seimas atmetė jos veto įstatymo pataisoms, kuriomis įteisinama galimybė prezidentei jos skiriamą generalinį prokurorą atleisti ir parlamentui pasiūlius.
Pareiškusi, kad tokia pataisa antikonstitucinė, D.Grybauskaitė išaiškinimo kreipėsi į Konstitucinį teismą.
Dar neaišku, kokiu mastu valdančiosios koalicijos viršūnės didins spaudimą prezidentei tiek slaptos informacijos nutekinimo istorijoje, tiek kovoje dėl įtakos teisėsaugos struktūroms.
O šią savaitę valdantiesiems, ko gero, labiausiai rūpėjo kitų metų biudžetas. Tiesa, jiems neskaudėjo galvos, ar šį dokumentą pavyks priimti Seime.
Jokios intrigos nebuvo galima tikėtis vien dėl to, kad padėtis Seime nesikeičia.
Socialdemokratai negalėtų sudaryti bent kiek stabilesnės koalicijos be Darbo partijos, o jei pastaroji sugriautų šią valdančiąją koaliciją, apskritai patektų į beviltišką situaciją.
Tačiau „darbiečiai“ toliau rengiasi kovoti su socialdemokratais viešųjų ryšių fronte. Tai jie darė ir priimant biudžetą.
Didžiausias mūšis Seimo plenarinių posėdžių salėje užvirė dėl krizės metu nurėžtų pensijų kompensavimo.
Čia ragus labiausiai surėmė būtent socialdemokratai su „darbiečiais“, o dešinioji opozicija, kuri savo valdymo metu tas pensijas ir nurėžė, šį konfliktą vykusiai kurstė.
Konservatoriams siūlant, o „darbiečiams“ remiant, į biudžeto įstatymą vos nebuvo įrašytas įpareigojimas, atsiradus viršplaninių pajamų, jas skirti pensijoms kompensuoti.
Anksčiau Seimas su socialdemokratų parama buvo priėmęs atitinkamo turinio rezoliuciją.
Bet dabar tiek A.Butkevičius, tiek jo partijos finansų ministras R.Šadžius priešinosi, kad tai būtų įrašyta ir į biudžetą, bandydami atsipirkti pažadais, jog konkretūs pensijų kompensavimo būdai ir skaičiai bus numatyti kitų metų gegužę.
Kad konservatorių pateiktas siūlymas būtų įrašytas į biudžetą, pritrūko vos kelių balsų. Dėl to kilo panika valdančiojoje koalicijoje, buvo padaryta posėdžio pertrauka, net mėginta kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.
Bet „darbiečiams“ atsitraukus šio įsipareigojimo biudžete neatsirado.
Vis dėlto Darbo partijos pirmininkė L.Graužinienė iš karto pažadėjo, kad vis tiek prispaus Vyriausybę jau kitų metų pradžioje pradėti kompensuoti pensijas.
Į tokius užmojus A.Butkevičius ir R.Šadžius atkirto: tai neįmanoma.
Apie būtinybę greitai kompensuoti pensijas valdantiesiems priminė ir tai ne kartą kartojusi D.Grybauskaitė, kuri anksčiau laimino dešiniųjų karpymus.
Tiesa, šalies vadovė leido suprasti, kad greičiausiai palaimins biudžetą – pirmiausia todėl, kad jo deficitas atitinka euro įvedimo kriterijus.
Euras – dar negreitai. O naujos politikų rungtynės, kas geriau pasirodys pensininkų ir kitų labiausiai nuo krizės nukentėjusių piliečių akyse, – jau netrukus.
