Nesusipratimas, ar ne? Šitaip byloja tas pats V.Landsbergis, kuris prieš penketą metų ištraukė iš archyvo niekada iš tos partijos neišstojusią komunistę Dalią Grybauskaitę, pasakęs, kad „Tebus Dalia Lietuvos Dalia“.
Kita vertus, apie tautos fetišizavimą kalba „pirmasis faktinis valstybės vadovas“, kuris tos tautos šaukėsi, kad apgintų jį ir savo valdžią 1991 m. sausio 13 d. Toje valdžioje būtent V.Landsbergio dėka ir pastangomis vieta buvo garantuota ir Algirdui Brazauskui, ir Vladimirui Beriozovui, ir dar daugeliui kitų, kuriems apygardas Sąjūdis klojo patraukdamas iš kelio savus. Arvydą Juozaitį, pavyzdžiui. Ir visi jie buvo faktiniai komunistai, kurie tada puikiai tiko.
Kas pasikeitė? V.Landsbergis? Tauta? Mano galva, niekas nepasikeitė, tik „patriarchas“, nusprendęs dar pabūti politikoje, kol išneš, kaip dažnai nutinka laiku nesusipratusioms primadonoms, „pagavo gaidį“.
Yra ir dar vienas „bet“. Suprasčiau profesoriaus nusivylimą tauta, jei ši jo būtų neklausiusi ar trukdžiusi tupdyti į valdžią tuos, kurių jam reikėjo. Tačiau šiandien valdžioje ir aukštojoje biurokratijoje kone kas antras yra praėjęs profesoriaus „kabinetinę liustraciją“.
Tėvynės sąjungos nekintantis pirmasis rinkiminio sąrašo dešimtukas bemaž visas susideda iš Sovietinės nomeklatūros vaikų ir pavainikių, komjaunimo sekretorių, kuriuos kruopščios selekcijos būdu, atmesdamas visus, kurie galvojo savarankiškai, atrinko ne tiek tauta, kiek pats profesorius.
Tie vaikai ir pavainikiai dar prieš porą metų drąsiai derėjosi su „komunistų pakaitalais“ darbiečiais dėl pasidalijimo valdžia. Kuo čia dėta tauta?
Tauta profesoriaus klausė visada! Ir balsavo. Liepė profesorius rinkti Rolandą Paksą – rinko. Liepė mylėti KGB informatorių Virgilijų „Juozą“ Čepaitį, - ir tą kurį laiką pakentė. Kai „taip reikėjo“ rinko ir Gediminą Vagnorių, ir eilinius rankinuko nešiotojus, kurių tik pavardės keitėsi (Juknevičienė – Kubilius - Aleknaitė...), o esmė buvo ta pati.
Tai kuo gi tuomet profesoriui ta tauta neįtiko? Čia jau klausimas pačiai tautai. Ar ji pastebės, kad už tokį dešimtmečius trukusį klusnumą profesorius ją ėmė ir išvijo iš egzamino? Kaip tas persivalgęs oligarchas, kuris liepė išmesti deimantais puoštą eglutę, nes toji jo „nebedžiugina“.
Kas toliau? Koks veiksmas seks po šito profesoriaus žodžio? Jeigu pasidairytume aplinkui – po broliškomis pastaruoju metu tapusias Baltarusiją, Rusiją, Azerbaidžaną, tai po A turėtume laukti ir B. Nes ten tautos irgi nefetišizuojamos ir tiesiog nušalinamos nuo teisės rinktis. Juk kvailos. Renkasi akivaizdžiai ne taip. Tegul pasėdi ant atsarginių suolo.
Suprantu, kad tokia, slaviška, rytietiška politikos darymo tvarka profesoriui yra priimtinesnė jau vien todėl, kad sovietmečiu jis pats buvo tų pačių komunistų labai atidžiai globojamas, popinamas. Vargiai, ar apie kurį kitą, po 1990 buvusį ar vis dar esantį valdžioje, ir jam teikiamas privilegijas buvo prirašyta tiek slaptų komunistų partijos centro komiteto raštų, kiek tie komunistai pasistengė V.Landsbergio ir jo šeimos narių naudai.
Taigi, pridirbo erelis į savo paties lizdą. Apmaudu.
