Dėl pirmosios – 1,3 tūkstančio litų – parlamentarė net nesiginčijo. Tačiau kai teisėsauga užsimojo iš jos atimti dar 1,9 tūkst. litų, kilo pyktis: juk žmogus negali būti baudžiamas dukart už tą patį.
Kuo gi taip nusikalto aktyvioji Kuršių nerijos gynėja? Tylėjimu. Metų pradžioje ji garsiai išskalambijo gavusi pasiūlymą pavėluoti į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį, kuriame kalbėta apie skalūnų dujų žvalgybą Žygaičiuose, o mainais už tai pasiimti porą tūkstančių litų.
Užteko parlamentarei tik prasitarti apie siūlomus pinigus – prokurorai žaibu iškėlė baudžiamąją bylą. Tačiau kai jie pradėjo įkyriai klausinėti, kas stengėsi parlamentarei įbrukti pakišą, Seimo narė iš karto tapo tylene: aš geriau sumokėsiu baudas, tačiau neišduosiu.
Sumokėjo. Neišdavė. Prokurorai liko nieko nepešę: teko nutraukti bylą dėl parlamentarės papirkinėjimo.
Ar siūlė jai kas nors pinigų iš tiesų, ar nesiūlė, čia – jau tik pačios A.Stancikienės reikalas. O štai „Snoro“ banko administratorius N.Cooperis viešai aiškina, kaip jam Lietuvoje bloga dirbti, nes visi yra neskaidrūs ir tik ir mėgina įbrukti kyšius.
„Ar manote, kad niekas nebandė mūsų papirkti? Tai vyksta reguliariai ir mus tai nuolat nuvilia“, – spaudai atvirai dėstė britas.
Žinoma, kad papirkimas, kaip ir kyšio davimas, – nusikaltimas. Ir kiekvieno pareiga informuoti teisėsaugą apie daromą nusikaltimą. Britas ne mažiau nei lietuvis privalo suprasti, kad slėpdamas tokius veiksmus ir pats daro nusikaltimą.
Bet apie skaidrumą mėgstantis postringauti administratorius, kaip ir A.Stancikienė, kalba tik žiniasklaidai, o ne pareigūnams.
Skirtumas tik toks, kad prakalbinti „Snoro“ laidotuvininko prokurorai netgi nesistengia. Kodėl? Arba užsieniečiams Lietuvos įstatymai, ypač dėl kyšininkavimo, negalioja, arba tiesiog nesinori žmogaus skriausti prieš Kalėdas.
Nors legendinė virtusi N.Cooperio 100 tūkst. litų mėnesio alga vargu ar labai sumenktų dėl 1,3 tūkst. litų baudos.
