Septynių didžiųjų miestų vadovams labiausiai kliūva prieš kelerius metus įsigaliojusios ir vis dar neatšauktos įstatymo pataisos, kurios nuo nekilnojamojo turto mokesčio atleido išperkamosios nuomos bendroves.
Vien Vilniaus miesto savivaldybė dėl to pernai neteko apie 18 mln. litų.
„Todėl man keista girdėti kalbas apie papildomo nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, kai didelė grupė finansiškai stiprių institucijų nuo jo yra atleista“, – stebėjosi sostinės meras Artūras Zuokas.
Kaunui vadovaujantis Andrius Kupčinskas irgi įsitikinęs, kad tokius mokesčius turėtų mokėti visi juridiniai asmenys.
„Mieste sparčiai daugėja apleistų statinių. Metų metus jų niekas neprižiūri.
Jei turėtume galimybę juos apmokestinti, galbūt priverstume šeimininkus tvarkytis“, – svarstė Kauno meras.
Valdžia tik atsirašinėja
Vakar Vilniuje susirinkę didžiųjų miestų merai piktinosi, kad jų užmojai dažnai atsimuša į biurokratijos sieną ministerijose.
„Dauguma atvejų iš ministerijų ir kitų žinybų gaunami atsakymai būna visiškai formalūs. Dažniausiai išgirstame, kad ką nors keisti netikslinga, o tobulinti nėra prasmės“, – tvirtino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Uostamiesčio vadovas paminėjo, kad su ministerijomis niekaip nepavyksta surasti bendros kalbos dėl lengvatų pavežant moksleivius, mokyklų ūkio išlaidų kompensavimo.
A.Zuokas tvirtino, kad ministerijos vis dažniau priima sprendimus neįsiklausydamos į savivaldybių argumentus ar net neklausdamos jų nuomonės: „Kartais už tokių sprendimų, pažeidžiančių savivaldos teises, kyšo interesų grupių ausys.“
Dėl to didžiųjų miestų merai norėtų susitikti su Vyriausybės vadovu ir jam tiesiai išdėstyti aktualias problemas.
Sprendimai kelia nerimą
Didžiųjų miestų merai vakar vardijo įvairias žinybas, kurių sprendimai kelia abejonių.
Viena tokių – Aplinkos ministerija.
„Pavyzdžiui, mums kelia nerimą dabartiniai bandymai sustambinti vandens tiekimo įmones. Toks žingsnis reiškia, kad didžiųjų šalies miestų gyventojams gali tekti subsiduoti vandens tiekimą į mažesnius miestus.
Bet mūsų siūlymai kitaip spręsti šią problemą Aplinkos ministerijoje nebuvo išgirsti“, – kalbėjo A.Zuokas.
Vilniaus vadovui visiškai nesuprantamas ir Sveikatos apsaugos ministerijos bandymas centralizuoti sveikatos apsaugos sistemą.
Savo ruožtu A.Kupčinskas skundėsi, kad miestas gauna tik menką dalį lėšų, surinktų už degalų akcizą: „Nors Kaune šio mokesčio surenkama 200 mln. litų, sugrįžta tik 10 mln. litų.
Tai neteisinga – gatvių būklė blogėja po kiekvienos žiemos, nes gaunamų pinigų joms tvarkyti nepakanka.“
Norėtų pagalvės mokesčio
Merai taip pat pageidautų, kad ir didiesiems šalies miestams būtų suteikta teisė įvesti vadinamąjį pagalvės mokestį turistams, kuris taikomas kai kuriuose šalies kurortuose.
Didžiųjų miestų forumo dalyviai kreipėsi į Susisiekimo bei Ūkio ministerijas siūlydami, kad turistai, išskyrus vaikus iki 7 metų, už naudojimąsi gyvenamųjų vietų turizmo ir poilsio viešąja infrastruktūra galėtų būti apmokestinami tam tikra turizmo rinkliava.
