Savavalių prikalto kryžiaus lenkai Seime nenukabins

Nepatinka kryžius? Jūsų problemos. Tokį sprendimą teko priimti Varšuvos apygardos teismui, kuris atmetė parlamentarų ateistų prašymą nuimti Seimo posėdžių salėje pakabintą nedidelį kryžių.

Virš Seimo posėdžių salės durų pakabintas kryžius iki šiol kelia ginčus.<br>R.Butrimo nuotr.
Virš Seimo posėdžių salės durų pakabintas kryžius iki šiol kelia ginčus.<br>R.Butrimo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas Butrimas

Dec 17, 2013, 5:00 AM, atnaujinta Feb 19, 2018, 7:20 PM

Ieškinį teismui pateikė trys opozicinės kairiųjų partijos „Tavo judėjimas“ nariai.

Pastarieji teigė, jog kryžius Seime žeidžia ateistų savigarbą ir prieštarauja Konstitucijos nuorodai dėl sąžinės laisvės, rašo „Lietuvos rytas“.

Minėtiems seimūnams atstovaujanti advokatė Anna Kubica teigė, jog kryžius pažeidžia konstitucijos straipsnį dėl valstybės pasaulietiškumo, piliečių lygiateisiškumo ir tarptautinę žmogaus teisių konvenciją.

Skundą teisme pristatęs parlamentaras Armandas Ryfinskis tvirtino, jog kryžius jam primena kankinimo įrankį, inkviziciją ir Bažnyčios egzekuciją filosofui Kazimierzui Lyszczynskiui.

Jam, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikui, galva buvo nukirsta Varšuvoje vien už tai, kad prieš keturis šimtus metų išdrįso pasakyti, jog Dievą išgalvojo pats žmogus.

Teisėja Edyta Jefimko atmetė ieškinį, teigdama, jog kryžius yra „pasyvus“ religinis simbolis, kuris „objektyviai nepažeidžia žmogaus orumo“.

Teisėja pripažino, jog ateistai dėl kryžiaus gali justi diskomfortą, tačiau visuomenės dauguma, kuriai Seime atstovauja kitų partijų nariai, nemano, kad „dėl kryžiaus reikia imtis kokių nors priemonių“.

E.Jefimko pareiškė, jog „Lenkijoje kryžius yra ne tik religijos, bet ir kultūros bei tapatybės simbolis“ ir kad „ne kiekvieną netikinčiųjų nepasitenkinimą reikia sutapatinti su sąžinės ir tikėjimo laisvės pažeidimu“.

Neigiamą atsakymą teisėja motyvavo ir teiginiu, kad per šešiolika kryžiaus kabėjimo metų Seime niekas tam neprieštaravo.

Tiesa, šį teisėjos teiginį negailestingai sukritikavo dauguma komentatorių.

Jie priminė, jog prieš šešiolika metų kryžius buvo pakabintas savavališkai – naktį jį prikalė keli religingi parlamentarai, o Seimo tikinčiųjų dauguma ignoravo ateistų protestus nuimti kryžių.

Be to, kaip teigia dienraštis „Gazeta Wyborcza“, Katalikų bažnyčios istorija įvairiuose žemynuose liudija, jog kryžius tikrai nėra pasyvumo simbolis. Dienraščio teigimu, didžiausia kryžiaus problema Lenkijoje, kad jis monopolizavo visuomeninę erdvę ir taip pažeidė konstitucinę pasaulėžiūros neutralumo nuostatą.

Kryžius kabo ne tik Seime, bet ir merijose, mokyklose, ligoninėse, policijos skyriuose, gaisrinėse, miškų urėdijose, kariniuose daliniuose. Bandymas šalia kryžiaus pakabinti kito tikėjimo simbolį visada baigiasi nesėkme.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.